Atverti pagrindinį meniu

„Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimas

„Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimas
„Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimas
„Lietuvos ryto“ redakcijos pastatas 2012 m.
Vieta „Lietuvos ryto“ redakcija, Gedimino pr. 12A, Vilnius, Lietuva
Data 1995 m. lapkričio 16 d.
Išpuolio tipas  sprogdinimas
Žuvusiųjų 0
Sužeistų 0
Vykdytojas (-ai) neišaiškinta

„Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimas – nenustatytų asmenų 1995 m. lapkričio 16 d. įvykdytas išpuolis, kurio metu susprogdintas statomas „Lietuvos ryto“ redakcijos priestatas Vilniuje, Gedimino pr. 12A.

PriešistorėKeisti

1995 m. „Lietuvos rytas“ atliko ir išspausdino eilę žurnalistinių tyrimų apie kriminalinių grupuočių veiklą Lietuvoje. Išleistas Arvydo Lekavičiaus tyrimas „Kauno nusikalstamas pasaulis: įtakos sferų dalybos pažymėtos krauju“, kuriame atskleisti nusikaltėlių ryšiai su sovietinės armijos kariškiais. Su išpuoliu galimai susijęs ir laikraščio redakcijos Kauno skyriaus automobilio dingimas, nors vėliau automobilis neaiškiomis aplinkybėmis vėl atsirado. Redakcijos darbuotojos Bronės Vainauskienės teigimu, prieš sprogdinimą redakcija sulaukė grasinimo susprogdinti.[1]

SprogdinimasKeisti

Sprogimas įvyko lapkričio 16 d., apie 23:40 prie redakcijos buhalterijos patalpų. Sprogimo metu žmonės nenukentėjo, redakciją saugojęs budėtojas išvengė smūginės sprogimo bangos.[1]

TyrimasKeisti

Po sprogimo redakcijos patalpos buvo užplombuotos. Tyrimą apsunkino tai, kad sprogimo išvakarėse dėl remonto buvo nusuktos gretimo Vilniaus banko stebėjimo kameros, įprastai apimančios plotą, kuriame ir buvo padėtas sprogstamasis įtaisas. Kitą dieną po sprogdinimo policijai buvo pranešta apie kitą sprogmenį, tačiau paieškos redakcijoje nieko panašaus nerado. B. Vainauskienės teigimu paieškos metu buvo paimti jos asmeniniai užrašai bei telefonų knygelė.

Išpuolio organizuotojai ir motyvai neišaiškinti. Pasak ilgamečio Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyresniojo komisaro Aleksejaus Pogorelskio, tikėtina, jog sprogdinimą užsakė žurnalistiniais tyrimais nepatenkinti asmenys, o sprogdinimai tuo metu buvo dažnai pasitaikanti nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimosi priemonė. B. Vainauskienė sprogdinimą lygina su kitais neištirtais to laikotarpio nusikaltimais – Kryžkalnio memorialo sprogdinimu, Bražuolės diversija bei Juro Abromavičiaus žmogžudyste – bei teigia mananti, jog šie įvykiai susiję tarpusavyje.

Be keršto už publikuotus tyrimus iškeltas ir susidorojimo su konkurentais motyvas: terorizmu įtarti ir laikraščio tuometiniai konkurentai – dienraštis „Respublika“. Viena iš LR prokuratūros iškeltų versijų buvo susijusi su finansais, esą sprogimu norėta sunaikinti buhalterinius dokumentus. Nors sprogmuo ir buvo padėtas prie buhalterijos patalpų, jos bei jose buvę dokumentai sprogimo metu nenukentėjo.[1]

PasekmėsKeisti

Redakcijai kaip nukentėjusiai nuo terorizmo akto iš valstybės lėšų skirta kompensacija statyboms pabaigti.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Tamsiausiais sprogdintojų pėdsakais“. veidas.lt. 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2017-10-11.