Žymantė Jonuškaitė
Žymantė Vladislava Jonuškaitė (1936 m. rugsėjo 30 d. Vaduvos, Skapiškio valsčius – 2001 m. gegužės 20 d. Palanga, palaidota Palangos kapinėse) – Lietuvos skulptorė.
Biografija redaguoti
1960 m. baigė Lietuvos dailės institutą dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinato Palangos gintaro ceche meno vadove.
Kūryba redaguoti
Sukūrė dekoratyvinių parko skulptūrų („Saulytė“ 1968 m. Palangoje, „Putamarė“ 1975 m. Klaipėdoje), reljefų interjerams („Pajūry“ 1961 m., „Kanklininkas“ 1965 m., „Kęstutis ir Birutė“ 1968 m., „Palanga“ 1975 m., „Eglė ir Žaltys“ 1985 m.), terakotinių skulptūrėlių („Svajojanti“, „Dainuoja“, abi 1963 m.), skulptūrinių portretų. Kūriniai lyriški, skaidrios nuotaikos, apibendrintų, dekoratyvių formų. Guašu ir akvarele nutapė peizažų, natiurmortų, sukūrė etaloninių gintaro dirbinių. Nuo 1960 m. dalyvavo parodose, individuali paroda surengta Palangoje 1987 m.[1] Lietuvos dailės muziejus saugo jos darbus „Berniukas su ratu“ (7 dešimtmetis), „Per balą“ (7 dešimtmetis), „Mergaitė su obuoliais“ (1977 m.), „Neringa“ (1979 m.), „Jūros puta“ (1987 m.).[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Žymantė Jonuškaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 722 psl.
- ↑ Žymantė Jonuškaitė. Lietuvos dailės muziejus Archyvuota kopija 2009-08-08 iš Wayback Machine projekto.