Žydžiai
vok. Szieden, Schieden
Žydžiai
Žydžiai
54°47′39″š. pl. 22°36′17″r. ilg. / 54.7943°š. pl. 22.6048°r. ilg. / 54.7943; 22.6048 (Žydžiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Žydžiai[1] (vok. Szieden, nuo 1936 m. Schieden) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 7 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 18 km į pietryčius nuo Lazdynų. Apie 0,5 km į šiaurę nuo buvusio kaimo sovietmečiu pastatyta Mirno gyvenvietė.

Istorija redaguoti

 
Žydžių kaimo bendruomenė 1931–38 m.

Kaimo pavadinimas pavardinės kilmės. 1565 m. pirmąkart minimas Szidait vardu kaip vieno valstiečio naujakurio ūkis. 1580 m. Sydeitis kaime gyveno jau 5 lietuvių šeimos. Gyventojų skaičius augo iki pat 1625 m., vėliau per karus, badą ir ypač 1709–1711 m. marą žymiai sumažėjo. 1729 m. iš 20 buvusių sodybų 12 stovėjo tuščios. Po maro atkelta kolonistų. 1733 m. kaime buvo 68 gyventojai.

Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Užpjaunių seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Diržkiemio valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Viliūnų valsčiui. Priklausė Viliūnų evangelikų liuteronų parapijai. Katalikai iki 1930 m. priklausė Bildviečių parapijai, vėliau – naujai įkurtai Šilėnų parapijai.

1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas su 14 ugniakurų, 1818 m. – valstiečių kaimas su 14 ugniakurų ir 73 gyventojais, 1839 m. – valstiečių kaimas su 17 ugniakurų ir 153 gyventojais.[2] 1817 m. pastatyta vienklasė mokykla, kol jos nebuvo, kaimo vaikai lankė Viliūnų mokyklą. Mokykloje kurį laiką mokė vokiečių ir lietuvių kalbomis. Ilgainiui lietuviai suvokietėjo: 1939 m. apie jų kilmę bylojo tik pavardės: Ennulat, Kiszun, Lukat, Pliskat, Spitzkat, Abbat, Winnat.

Nuo 1890 m., kai kaime gyveno daugiausia gyventojų – 159, jų skaičius dėl emigracijos į miestus pradėjo mažėti. Per Pirmąjį pasaulinį karą Žydžiuose kovų nevyko, tačiau nuo priešo ugnies nukentėjo keletas pastatų, po karo atstatyti. 1944 m. rugpjūtį ir spalį, artėjant Raudonajai armijai, didesnė dalis gyventojų pasitraukė į Vokietijos gilumą, 11 kaimo gyventojų (vyrų) žuvo ar dingo be žinios. Po karo kaimas išnyko. Nuo 2008 m. buvusio kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m.[2] 1910 m.[3] 1933 m. 1939 m.[4]
139 125 105 95


Literatūra redaguoti

  • Geschichte des Dorfes Schieden, von Sigmar Rundt, Schloßberger Heimatbrief Nr. 28, 1990

Šaltiniai redaguoti