Žvainiai
| Žvainiai | ||
|---|---|---|
  Žvainiai |
||
| Koordinatės | 56°02′35″š. pl. 21°33′58″r. ilg. / 56.043°š. pl. 21.566°r. ilg.Koordinatės: 56°02′35″š. pl. 21°33′58″r. ilg. / 56.043°š. pl. 21.566°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 139 | |
 Vikiteka |
Žvainiai | |
Žvainiai – kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į pietus–pietvakarius nuo Salantų, kairiajame Salanto krante.
Imbarės seniūnaitijos centras. Veikia Lietuvos–Norvegijos žuvies apdorojimo įmonė „Nokvėja“ (įkūrė Raimondas Preibys su partneriu Mortenu Sigurdu Ruundu), Imbarės bendruomenės Imbariečių draugija namai.
EtimologijaKeisti
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Žvainys daugiskaitos formos.
GeografijaKeisti
Kaimo žemės driekiasi į pietus, pietryčius ir pietvakarius nuo Salantų miesto, abipus kelio Salantai–Imbarė ir Alkupio upelio. Šiaurės rytinis kraštas siekia kelią 2313 Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai , o palei vakarinį kraštą vingiuoja Salantas, skiriantis kaimo žemes nuo kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai . Vakarinėje dalyje Salanto slėnyje stūkso legendinis Gaidžio kalnas, o pietvakariniame pakraštyje buvusi Imbarės alka. Kaimas ribojasi su Salantais, Gargždele, Gedgaudžiais, Imbare, Barzdžiais, Klecininkais ir Pesčiais.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
Pesčiai – 2 km | SALANTAI | Gargždelė – 1 km | | |||||||
| Klecininkai – 1,5 km |
|
||||||||||
| Barzdžiai – 2 km | Imbarė – 2 km | Gedgaudžiai – 2 km | |||||||||
IstorijaKeisti
Kaimo žemėje prie Salanto upės žmonių gyventa jau vėlyvojo žalvario amžiaus pabaigoje – ankstyvajame geležies amžiuje. Mirusieji laidoti pilkapiuose,[2] įrengtuose upės slėnyje stūksančioje kalvoje, vadinamoje Gaidžio kalnu. Vėliau joje veikė geležies amžiaus kapinynas.
XVI a. vietovė žinoma Skilandžių-Salantų-Grebšių vardu. XVII a. – XIX a. 8 dešimtmetyje joje plytėjo Jurgaičių kaimas, kurio pakraštyje XVIII a. pabaigoje atidarytos Salantų žydų kapinės (veikė iki 1941 m.). Kaimą panaikinus, nuo XIX a. pabaigos iki 1923 m. čia buvo Salantų dvaro palivarko žemė.
Vykdant Lietuvos žemės reformą, Salantų dvaras buvo išparceliuotas, o palivarko žemė išdalinta naujakuriams – kumečiams, bežemiams ir iš Salantų valsčiaus kilusiems Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams. Jie naująją gyvenvietę apie 1926 m. pavadino Žvainiais.
Naujakurys Juozas Pabrėža atidarė kaime pirmąją pramonės įmonę – plytinę, kurioje išdegtos plytos naudotos Gaidžio kalno koplyčios, Kretingos vartotojų bendrovių parduotuvių ir sandėlių, privačių namų statybai Kretingoje, Salantuose.
Salanto slėnyje prie Žvainių buvo kasamos durpės. 1941 m. prie durpyno ir žydų kapinių naciai žudė Salantų žydus.[3] 1944–1952 m. Salanto durpyne stribai pamesdavo ir užkasdavo Salantų MGB būstinėje nukankintus ar apylinkės miškuose nušautus Kardo rinktinės partizanus.[4]
XX a. II pusėje Žvainiai buvo Imbarės kolūkio administracinis-kultūrinis centras. Kaime veikė kolūkio kontora, Imbarės biblioteka ir Imbarės kultūros namai.[5]
XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje šiaurinė kaimo dalis buvo prijungta prie Salantų miesto.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1926–1950 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Gargždelės apylinkė, Salantų rajonas |
| 1954–1959 m. | Imbarės apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
| nuo 2009 m. | Imbarės seniūnaitijos centras, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
 | |||||||||
| 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1987 m.[5] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 158 | 137 | 162 | 205 | 226 | 240 | 188 | 139 | ||
| |||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Gyveno
- * Juozas Pabrėža (1884–1944), Žvainių naujakurys, verslininkas, Kretingos vartotojų bendrovės vedėjas
Kultūros paveldasKeisti
- Gaidžio kalnas.
- Pilkapynas (VIII–VI a. pr. m. e.).
- Kapinynas (I tūkstanmetis).
- Žvainių akmuo.
- Žvainių II akmuo.
- Žvainių Gaidžio koplyčia (1927 m.).
- Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra ir Švč. Agluonos Marijos paveikslu (1936 m.; koplytėlės fundatorius K. Baltrimas, autorius – Štombergas, dailininkas – J. Mockus).[12]
- Salantų žydų senosios kapinės (XVIII a. pab. – 1941 m.).
- Salantų žydų holokausto vieta (1941 m.).
- Paminklas Žemaičių apygardos partizanams (1996 m.; archit. Edmundas Giedrimas).
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Juozas Dapšauskas. ATkasti pilkapiai prie Salantų. – Pajūrio naujienos – 1997 m. liepos 18 d. – Nr. 83
- ↑ Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1973. – D. 2. – P. 146
- ↑ Danutė Dunauskaitė. Kančių įamžinimo vieta – Žvainių šlaitelis. – Švyturys – 1996 m. rugpjūčio 28 d.
- ↑ 5,0 5,1 Žvainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 694
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė, Žvainių k., Imbarės sen. (Kretingos r.sav.)
- Julius Kanarskas. Imbarės žemė: žvilgsnis į 755 metų praeitį. Kretinga: Kretingos muziejus, 2008.