Žvainiai
{{#if:
Gaidžio kalnas
Žvainiai
Žvainiai
56°02′35″š. pl. 21°33′58″r. ilg. / 56.043°š. pl. 21.566°r. ilg. / 56.043; 21.566 (Žvainiai)Koordinatės: 56°02′35″š. pl. 21°33′58″r. ilg. / 56.043°š. pl. 21.566°r. ilg. / 56.043; 21.566 (Žvainiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021) 139
Vikiteka Žvainiai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žvainiaĩ
Kilmininkas: Žvainių̃
Naudininkas: Žvainiáms
Galininkas: Žvainiùs
Įnagininkas: Žvainiaĩs
Vietininkas: Žvainiuosè

Žvainiai – kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, į pietus–pietvakarius nuo Salantų, kairiajame Salanto krante. Imbarės seniūnaitijos centras. Veikia Salantų kultūros centro Žvainių filialas, LietuvosNorvegijos žuvies apdorojimo įmonė „Nokvėja“ (įkūrėjai Raimondas Preibys ir Mortenas Sigurdas Ruundas), Imbarės bendruomenės Imbariečių draugija namai.

Etimologija redaguoti

Iš pradžių kaimas vadintas Jurgaičiais, o nuo 1926 m. – Žvainiais. Pirmasis vietovardis kilo iš pavardės Jurgaitis daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose jis rašomas lenk. Jurgaycie, Jurgajcie, rus. Юргайти, Юргайтe, Юргайце. Vietos gyventojai kaimą vadino žem. Jórgātē.

Antrasis vietovardis gyvenvietei buvo duotas Vinco Mykolaičio-Putino 1916 m. parašytos baladinės poemos „Kunigaikštis Žvainys“ literatūrinio veikėjo Žvainio garbei. Tarmiškai kaimas šiandien vadinamas žem. Žvainē.

Geografija redaguoti

 

Kaimui priklauso 514,20 ha žemės,[2] kurioje 2021 m. buvo 64 sodybos, pavieniai pastatai ar sodybvietės.[3]

Kaimas ribojasi su Salantais, Gargždele, Gedgaudžiais, Imbare, Barzdžiais, Klecininkais ir Pesčiais. Jo žemė driekiasi į pietus, pietryčius ir pietvakarius nuo Salantų, abipus kelio Salantai–Imbarė ir Alkupio upelio. Šiaurės rytinis kraštas siekia kelią  2313  SalantaiSkaudaliaiNasrėnai , o palei vakarinį kraštą vingiuoja Salantas, skiriantis kaimą nuo kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai .

Vakarinė dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką. Erozinio Salanto slėnio atkarpoje veikia Salanto žemupio hidrografinis draustinis. Šio slėnio terasoje stūkso legendomis apipinta moreninė kalva – Gaidžio kalnas, o į Salanto ir Alkupio santaką įsiterpiančio aukštumos pakraščio viršūnėje buvusi Imbarės alka, į rytus nuo kurios laukuose kūpso mitologinis akmuo – Laumės kūlis.

Prie Salanto išliko neveikiančios Salantų žydų kapinės, šalia kurių yra holokausto aukų kapai ir paminklas Salanto durpyne pokariu užkastiems Žemaičių apygardos partizanams atminti.

 
Paminklas Žemaičių apygardos partizanams
 
Žvainių kaimas Salantų apylinkių 1948 m. topografiniame plane

Istorija redaguoti

Kaime prie Salanto upės žmonių gyventa jau vėlyvojo žalvario amžiaus pabaigoje – ankstyvajame geležies amžiuje. Mirusieji VIII a.VI a. pr. m. e. laidoti pilkapiuose,[4] įrengtuose upės slėnyje stūksančioje kalvoje, vadinamoje Gaidžio kalnu. Vėliau, I tūkst. I pusėje joje veikė kapinynas.[5]

Gaidžio kalno aplinkoje XVI a. kūrėsi Skilandžių kaimas ir dvaras, pirmąkart paminėti 1556 m. kovo 19 d.[6] Vėliau, nuo 1640 m. miestelį ir dvarą pradėta vadinti Salantais. Ankstyviausias, 1568 m. sudarytas Ldk Žygimanto Augusto valstybinių valdų Salantų apylinkių žemėlapis liudija, kad XVI a. dabartinių Salantų miesto, Gargždelės, Žvainių ir Gedgaudžių kaimų teritoriją apėmė Salantų arba Grebšių kaimas.[7]

Į pietus nuo Salantų dvaro plytėjusių ganyklų plėšininėje žemėje išaugo kelių sodybų nausėdija, pavadinta Jurgaičiais,[8] kurie pirmąkart paminėti 1644 m. Salantų bažnyčios santuokų metrikų knygoje.[9]

Baudžiavos panaikinimo reformos metu kaimas buvo panaikintas, valstiečiai iškeldinti į aplinkinius kaimus, o Jurgaičių žemėje apie 1870 m. įkurtas Salantų dvaro palivarkas.

Vykdydama Lietuvos žemės reformą, vyriausybė Salantų dvarą iš Marijos Oginskienės 1922-1924 m. nusavino, o palivarko žemę išdalino naujakuriams – kumečiams, bežemiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams. Jie iš pradžių naująją gyvenvietę vadino senuoju Jurgaičių vardu, o 1926 m. pervadino Žvainiais.[10]

Naujakurys Juozas Pabrėža atidarė kaime pirmąją pramonės įmonę – plytinę, kurioje išdegtos plytos naudotos Gaidžio kalno koplyčios, Kretingos vartotojų bendrovių parduotuvių ir sandėlių, privačių namų statybai Kretingoje, Salantuose.[11]

Daugelį naujakurių kiemų puošė monumentalūs kryžiai, koplytėlės. Tadas Bernius į šalia sodybos augantį pakelės ąžuolą prie Alkupio 1935 m. įkėlė koplytėlę su Jėzaus Kristaus ir šv. Jono Krikštytojo skulptūromis (meistras Anicetas Puškorius).[12] Kazio Baltrimo sodyboje 1936 m. iškilo staliaus Juozo Štombergo pagaminta koplytėlė, puošta tekančios saulės spinduliais, bangų motyvo ornamentais ir varpelio pavidalo kabučiais, o ant kraigo priešais kaltinį kryželį-saulutę klūpėjo angelas. Viduje buvo salantiškio liaudies menininko Justino Mockaus nutapytas Agluonos Madonos paveikslas ir išdrožta medinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra.[13]

Iš uždurpėjusio Salanto slėnio buvo kasamos durpės, naudotos kurui ir dirvai trešti. Joms sandėliuoti netoli Salanto stovėjo sandėlis. Prie durpyno ir žydų kapinių naciai 1941 m. žudė Salantų žydus.[14] Po karo durpyno duobėse stribai pamesdavo ir užkasdavo Salantų MGB būstinėje nukankintus ar apylinkės miškuose nušautus Žemaičių apygardos partizanus. Manoma, kad čia buvo užkastas ir kaimo valstietis, Kardo rinktinės partizanas Augustinas Narmontas.[15]

1948 m. kaime buvo 54 vienkieminiai ūkiai.[16] Prasidėjus masinei Lietuvos gyventojų tremčiai, per pirmąją trėmimų akciją 19480m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko krašto Bogučianų rajoną buvo išvežtas Juozas Bernius su žmona Morta, vaikais Juozu, Kazimiera ir Morta, o į Bogotolo rajoną – Ona Venckienė su dukra Brone. Abi šeimos iš tremties paleistos 1957 m., tačiau O. Venckienė mirė dar tremtyje, o M. Bernienė – 1958 m., pakeliui į Lietuvą.[17]

XX a. II pusėje Žvainiai buvo Taikos, vėliau – Imbarės kolūkio administracinis-kultūrinis centras. Kaime veikė ūkio kontora, Imbarės biblioteka ir kultūros namai.[18]

Būdami Salantų priemiesčiu, Žvainiai išvengė sovietmečiu kilusios demografinės krizės. Tačiau plečiantis miestui, prie Salantų XX a. II p. – XXI a. pr. buvo prijungta šiaurinė kaimo dalis, apimanti apie 100 ha žemės.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19261950 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Gargždelės apylinkė, Salantų rajonas
19541959 m. Imbarės apylinkė, Salantų rajonas
19591995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Imbarės seniūnaitijos centras, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.[19] 1970 m.sur.[19] 1979 m.sur.[20] 1987 m.[18] 1989 m.sur.[21] 2001 m.sur.[22] 2011 m.sur.[23] 2021 m.sur.[24]
158 137 162 205 226 240 188 139


Žymūs žmonės redaguoti

Gyveno
* Juozas Pabrėža (1884-1944), naujakurys, verslininkas, Kretingos vartotojų bendrovės vedėjas

Kultūros paveldas redaguoti

  • Gaidžio kalnas (saugotinas kultūros ir gamtos paveldo objektas).
  • Pilkapynas (VIIIVI a. pr. m. e.; nacionalinio reikšmingumo lygmens paminklas, turintis archeologinį, kraštovaizdžio ir mitologinį vertingųjų savybių pobūdį; unikalus objekto kodas 13015).[25]
  • Kapinynas (I tūkst. I p.; patenka į pilkapyno teritorijos šiaurinę dalį).[26]
  • Akmuo nulyginta plokštuma (I tūkst. II p. – II tūkst. pr.; guli Gaidžio kalno centrinėje dalyje).
  • Akmuo nulyginta plokštuma (I tūkst. II p. – II tūkst. pr.; guli akmenų krūvoje Gaidžio kalno rytiniame pakraštyje; pilkapyno vertingoji savybė).
  • Akmuo, vad. Laumės kūliu (regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti kraštovaizdžio ir mitologinį vertingųjų savybių pobūdį; unikalus objekto kodas 21119).
  • Salantų žydų senosios kapinės (XVIII a. pab. – 1942 m. balandžio 25 d.; regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį; unikalus objekto kodas 24234).
  • Salantų žydų holokausto vieta (1941 m.; nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį; unikalus objekto kodas 10981).
  • Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1940-1952 m. (1996 m.; statybos iniciatorius Stasys Srėbalius, Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės vadas; projekto autorius archit. Edmundas Giedrimas; saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis memorialinį vertingųjų savybių pobūdį).
  • Gaidžio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia (1934-1935 m.; statybos iniciatorius Juozas Pabrėža; saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis architektūrinį, dailės, mitologinį ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį).
  • Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra ir Agluonos Marijos paveikslu (1936 m.; statybos iniciatorius Kazimieras Baltrimas, meistras – stalius Juozas Štombergas, dailininkas-skulptorius – Justinas Mockus; vietinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas, turintis architektūrinį ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį; unikalus objekto kodas 9523)
  • Skulptūrinė kompozicija „Ave Maria“ (Švč. Marija su kūdikiu) (1989-1990 m.; autorius – akmens skulptorius Vilius Orvidas – br. Gabrielius OFS; registrinis kultūros paveldo objektas, turintis dailės ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį; unikalus objekto kodas 2723).

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Teisės aktų registras – 2016 m. lapkričio 2 d. – 26124
  3. Kretingos rajono savivaldybė: žemėlapis. – Valstybės įmonė Registrų centras Archyvuota kopija 2021-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  4. Juozas Dapšauskas. Atkasti pilkapiai prie Salantų. – Pajūrio naujienos – 1997 m. liepos 18 d. – Nr. 83
  5. Julius Kanarskas. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklo pasas. – Žvainių senkapis. – 1985 m. lapkričio 6 d. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka
  6. Paulius Vaniuchinas.Nuo Skilandžių iki Salantų. – Salantai. Gimtojo miesto praeitis. – 2011 m. gruodžio 24 d.
  7. Mappa wedle pomiaru Jokuba Łaszkowskiego Geometry Zygmunta Augusta Króla Polskiego w Roku 1568. Dnia 7. Aug: dokonaney, zrobiona wedle Jego Jnwentarza Opisania Dnia 10. Mar: Roku 1827. p. Antoniego Kiersznowskiego Kom: Są: Gł: P: Tel: – Lietuvos valstybės archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
  8. Julius Kanarskas. Jurgaičiai. Pobaudžiavinės reformos sunaikintas kaimas. – Švyturys – 2019 m. birželio 29 d. – P. 5
  9. Salantų Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knyga. 1639-1712 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – KM D-150
  10. Julius Kanarskas. Nuo Jurgaičių iki Žvainių. – Pajūrio naujienos – 2022 m. gegužės 27 d.
  11. Julius Kanarskas. Imbarės žemė: žvilgsnis į 755 metų praeitį. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2008
  12. Kretingos rajono liaudies dailės paminklai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 17
  13. Kretingos raj., Imbarės apyl., Žvainių km. Koplytėlė su Marijos paveikslu ir skulptūra (Dv-1525). – Parengė Julius Kanarskas. – Kretinga, 1988. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 124, 125
  14. Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1973. – D. 2. – P. 146
  15. Danutė Dunauskaitė. Kančių įamžinimo vieta – Žvainių šlaitelis. – Švyturys – 1996 m. rugpjūčio 28 d.
  16. 1948 г. 0–34–140–В–в (м. Салантай). Литовская ССР. – Генеральный штаб вооруженных сил Союза ССР. – Первое издание 1950 г.
  17. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – P. 427, 463
  18. 18,0 18,1 Žvainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 694
  19. 19,0 19,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  20. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  21. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  22. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  23. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  24. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  25. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – Vilnius, 1977. – P. 13
  26. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 249

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Pesčiai – 2 km SALANTAI Gargždelė – 1 km  
Klecininkai – 1 km
     
     
     
Žeimiai – 5 km
Barzdžiai – 2 km Imbarė – 1 km Gedgaudžiai – 2 km