Žubalaičio valsčius
Kitos reikšmės – Zabalacės valsčius.
53°55′š. pl. 24°48′r. ilg. / 53.92°š. pl. 24.80°r. ilg.
| Žubalaičio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žubalaitis |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Lydos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) |
Lydos apskritis (1919–1939) |
Žubalaičio valsčius (rus. Заболотная волость, Заболоцкая волость, lenk. gmina Zabłoć) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Žubalaitis. 1919–1940 m. valsčiui priklausė dabartinės Lietuvos kaimai – Rakai ir Balbutai.
Istorija redaguoti
Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1929 m. balandžio 11 d. prie valsčiaus prijungta dalis Sabackinės valsčiaus kaimų, o dalis Žubalaičio valsčiaus kaimų prijungta prie Voverių valsčiaus.[2] 1939 m. rugsėjo pabaigoje valsčių užėmė Raudonoji armija ir prijungė prie Baltarusijos TSR, Baranovičių srities. 1940 m. valsčius buvo panaikintas ir įtrauktas į Rodūnios rajoną.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 2826 | 308 kiemai [3] | 39 | ||
| 1874 m. | 3170 | 303 kiemai [4] | 2 seniūnijos | 36 | |
| 1880 m. | 3963 | 306 kiemai [5] | 2 seniūnijos | 40 | |
| 1885 m. | 4107 | 306 kiemai [6] | 2 seniūnijos | 40 | |
| 1890 m. | 4238 | 303 kiemai [7] | 2 seniūnijos | 40 | |
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12] |
|---|---|---|
| Lebeda | Лебедское | Lebioda |
| Žubalaitis | Заболоцкое | Zabłoć |
| Iš viso: | 2 seniūnijos | 2 seniūnijos |
Gyvenvietės redaguoti
Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[13]
- Apanavičiai (Апонаўцы), k.
- Asipavičiai (Асіпаўцы), bajork.
- Babrauninkai (Баброўнікі), k.
- Biarozauka (Бярозаўка), k.
- Detkai (Дзеткі), k.
- Gudiniškės (Гудзінішкі), k.
- Jakubavičiai (Якубаўцы), k.
- Jedelevičiai (Едзялёўцы), k.
- Katavičiai (Катовічы), k.
- Kazlėnai (Казляны), k.
- Kubelčykai (Кубельчыкі), k.
- Kukliai (Куклі), k.
- Kunėjai (Кунеі), k.
- Kurčaucai (Курчоўцы), k.
- Kurdinkos (Курдзінкі), k.
- Lebeda (Лебяда), plv.
- Lelėnai (Лялянцы), k.
- Maliukai (Малюкі), k.
- Mantūnai (Мантуны), k.
- Misevičiai (Місевічы), vs.
- Naujoji Pelesa (Пеляса Новая), plv.
- Naujoji Pravoža (Правожа Новая), k.
- Navasodai (Навасады), k.
- Padeikiai (Падэйкі), k.
- Paškai (Пашкі), k.
- Peralenskija (Пераленскія), bajork.
- Piaraucai (Пяроўцы), k.
- Remzai (Рэмзы), k.
- Saltoniškės (Салтанішкі), k., plv.
- Senoji Pelesa (Пеляса Старая), plv.
- Senoji Pravoža (Правожа Старая), kolonija
- Smilginiai (Смільгіні), k.
- Šlavėnai (Шлавенцы), k.
- Taločkai (Талочкі), k.
- Traigiai (Трайгі), k.
- Valeišiai (Валейшы), k., plv.
- Zapasninkai (Запаснікі), bajork.
- Zaprudzianai (Запрудзяны), k.
- Zaračanai (Зарачаны), k.
- Žubalaitis (Забалаць), mstl., plv.
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
Pagal 1921 m. surašymą valsčiuje gyveno 6508 žmonės:[14]
- Lenkai - 96,52% (6282);
- Baltarusiai - 2,76% (180);
- Lietuviai - 0,24% (16);
- Rusai - 0,13% (9).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Dz.U. 1929 nr. 22 poz. 225
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 290 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 413 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 512–513 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 168–169 psl.
- ↑ Zabłoć. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 184 psl. (lenk.)
- ↑ Забалотная воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-07-03).
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)