Žmogaus ir kompiuterio sąveika

Žmogaus ir kompiuterio sąveika, ŽKS (angl. Human Computer Interaction, HCI) – mokslo tyrimų kryptis, užsiimanti interaktyvių programų sistemų, skirtų žmogui naudoti, projektavimu, įvertinimu ir realizavimu bei šiuos procesus supančių reiškinių tyrimu.

Vartotoja dėvi emocinius įrenginius

Ištakos

Žmogaus ir kompiuterio sąveikos tyrimai kaip mokslas atsirado daugelio mokslų sandūroje. Joje susipina žinios iš informatikos (žmogui skirtų interaktyvių sistemų projektavimas, kūrimas ir vertinimas), psichologijos (pažinimo procesai, elgsenos empirinė analizė), sociologijos (technologijų, darbo ir organizacijos santykis) ir antropologijos, fiziologijos, kompiuterinės grafikos, ergonomikos ir žmogiškųjų veiksnių (angl. human factors) mokslo, dailės, kalbotyros ir kt. sričių.

ŽKS pagrindai buvo aprašyti XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje J. C. R. Licklider „Žmogaus ir kompiuterio simbiozė“ (angl. Man-Computer Symbiosis, 1960), kompiuterinės pelės išradėjo D. Engelbart „Žmogaus intelekto didėjimas“ (angl. Augmenting Human Intellect: A Conceptual Framework, 1962) bei I. Sutherland daktaro disertacijoje (1963). Ši disertacija iš esmės buvo kompiuterinės grafikos, kaip atskiros disciplinos, pradžia.

Taip pat skaitykite

• Tinkamumas
• Informacijos architektūra ir informacijos dizainas
• Naudotojo sąsaja ir jų dizainas
• Sąveikos dizainas
• Žmogiškųjų veiksnių inžinerija