Žitomyro sritis
| Žitomyro sritis Житомирська область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Ukraina
| ||||||
| Administracinis centras | Žitomyras | ||||||
| Rajonų | 23 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 5 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 6 | ||||||
| Įkūrimo data | 1937 m. rugsėjo 22 d. | ||||||
| Gubernatorius | Vitalijus Bunečko Віталій Бунечко | ||||||
| Gyventojų | 1 328 158 | ||||||
| Plotas | 29 832 km² | ||||||
| Tankumas | 45 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | 41 | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
 Vikiteka |
Žitomyro sritisVikiteka | ||||||
Žitomyro sritis (arba Žytomyro sritis, ukr. Житомирська область) – Ukrainos sritis šalies šiaurėje, ribojasi su Baltarusija, vakaruose su Rivnės sritimi, pietuose su Chmelnyckio ir Vinycios, rytuose su Kijevo sritimi. Administracinis centras – Žitomyras.
GeografijaKeisti
Žytomyro sritis priklauso dviem gamtiniams regionams – šiaurinė dalis Polesei, pietinė – miškastepėmis.
PlotasKeisti
Srities plotas 29 832 km², tai sudaro 4,94 % Ukrainos teritorijos.
Vandens telkiniaiKeisti
Žytomyro sritį vagoja 221 upė, kurių bendras ilgis apie 5 366 km. Visos upės priklauso Dniepro baseinui. Ilgiausio jų – Teterivas (247 km), Slučė (194 km), Irpinė (174 km), Irša (136 km).
Regione išsidėstę nemažai ežerų. Didžiausi jų – Čornė, Ozerianskė, Dužė, Didovė, Didovė, Prybyloveckė.
ReljefasKeisti
Pagal reljefą sritis dalijasi į dvi dalis. Keliaujant iš pietų į šiaurę palaipsniui kalvos virsta lygumomis, aukštis virš jūros lygio mažėja nuo 220 m iki 150 m ir mažiau. Šiaurinė ir rytinė dalis priklauso Polesės žemumai. Pietinė ir vakarinė – Podolės ir Padnieprės aukštumoms.
KlimatasKeisti
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -5,5 °C, vasaros – 18,5 °C. Per metus iškrenta 735 mm kritulių.
Augalija ir gyvūnijaKeisti
750 200 hektarų arba apie 25 % srities teritorijos užima miškai (2007 m.).
IstorijaKeisti
Srities teritorija priklauso dviem kultūriniams-gamtiniams regionams: Polesei ir Voluinei.
Sritis įkurta 1937 m. rugsėjo 22 d. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.
1986 m. balandžio 26 d. kaimynynėje Kijevo srityje įvyksta didėlė avarija Černobylio atominėje elektrinėje, po kurios smarkiai nukentėjo šiaurinė srities dalis.
1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Žytomyro sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Administracinis suskirstymasKeisti
Žitomyro sritis apima 29 900 km² plotą ir užima 4,9 % bendrą Ukrainos pločio. Sritis suskirstyta į:
- 6 srities miestai
- 4 rajoniniai miestai
- 44 kaimo tipo gyvenvietės
- 1 627 kaimai
Didžiausi miestaiKeisti
RajonaiKeisti
- Andrušivkos
- Baranivkos
- Berdyčivo
- Brusylivo
- Chorošivo
- Černiachivo
- Čudnivo
- Jemilčynės
- Korostenio
- Korostyšivo
- Liubaro
- Luhynų
- Malyno
- Narodyčių
- Olevsko
- Ovručo
- Popilnios
- Pulynų
- Radomyšlio
- Ružyno
- Voluinės Naugardo
- Žitomyro
GyventojaiKeisti
2001 m. srityje gyveno 1 389 500 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,83 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 55,8 %
- kaimo gyventojų − 44,2 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 90,3 %
- rusai – 5,0 %
- kiti (lenkai, baltarusiai, žydai) – 4,7 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².
 | ||||||||
| 1939 m. | 1959 m.sur. | 1969 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 688 900 | 1 605 600 | 1 626 400 | 1 596 800 | 1 545 400 | 1 389 300 | 1 284 427 | ||
| ||||||||
EkonomikaKeisti
Sovietmečiu viena varomųjų pramonės šakų buvo granito luitų išgavimas bei apdirbimas. Ukrainai pereinant prie rinkos ekonomikos smarkiai nukentėjo granito pramonė. Šiandien srities ekonomiką daugiausiai sudaro mašinų gamybos, chemijos, miškų apdirbimo taip pat granito išgavimo ir apdirbimo, lengvoji bei maisto pramonė bei žemės ūkis.
Ekonomikos rodikliaiKeisti
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 313,8 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,8 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 204,4 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,5 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | 109,4 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 2249,3 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 830 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 162,4 |
SusisiekimasKeisti
Sritis turi gerai išvystytą geležinkelio mazgą, kelių tinklą. Veikia oro uostas.
| Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
|---|---|---|---|---|---|
Kijevas –  skp „Čopas“
|
Korostyšivas, Žytomyras, Voluinės Naugardas | M06 | E40 | Tarptautinis | |
Kijevas –  skp „Jahodynas“
|
Korostenė | M07 | E373 | Tarptautinis | |
Žitomyras –  skp „Podolės Mohiliavas“
|
M21 | E373 | Tarptautinis | ||
| Žitomyras – Černivciai | H03 | - | Nacionalinis |
Kelių rodyklėKeisti
- Bendras automobilių kelių ilgis – 8 516,6 km
Švietimas ir kultūraKeisti
Regione yra 1152 klubai, 953 bibliotekų, 2 teatrai, filarmonija, 32 muzikos, 6 dailės ir 3 meno mokyklos, 4 kultūros ir poilsio parkai, 4 valstybiniai 43 privatūs muziejai. Taip pat veikia 25 aukštosios mokyklos, 931 valstybinė ir 6 privačios mokyklos, 4 gimnazijos, 2 licėjai.
Žitomyre srityje gimė garsūs visuomenės veikėjai – poetė Lesia Ukrajinka, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius Sergejus Koroliovas, pianistas Sviatoslavas Richteris.