Žiežmarių herbas
Žiežmarių herbas – vienas iš Žiežmarių miesto heraldikos atributų.
Aprašas redaguoti
Skydo mėlyname lauke, virš žalios skydo papėdės, vaizduojamas purpurinę kapą ir mitrą bei sidabrinę albą dėvintis, į kairę pusę atsigręžęs, kairėje rankoje laikantis auksinį pastoralą šv. Stanislovas. Prieš jį pamaldžiai sudėjęs rankas iš rudo kapo keliasi sidabrinis Piotrovinas. Figūrų kūnai natūralios spalvos, kapos ir mitros kraštai, rankogaliai auksiniai. Skydo galvoje spinduliuoja auksinė Dievo Apvaizdos akis, apačioje du žali medeliai, išaugantys iš skydo šonų. Virš skydo auksinė uždara karališkoji karūna.
Istorija redaguoti
Žiežmarių savivalda įkurta XVIII a. pabaigoje. Pasinaudoje Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirūpino herbą – „šv. Stanislovą ir viršuje, ant karūnos, Dievo Apvaizdą“ – iš Stanislovo Augusto 1792 m. vasario 14 d. Miesto herbe pavaizduotas šv. Stanislovas ir karališkoji 5 lankų karūna turėjo rodyti miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą, o Dievo Apvaizdos akis (Ketverių metų seimo ideologinis simbolis) – Dievo valia vykdomus darbus. Po kelių mėnesių, paėmus valdžią Rusijos palaikomiems miestų reformos priešininkams, prasidėjo savivaldų naikinimas.[1]
Herbas atkurtas 1998 m. gruodžio 28 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 278. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žiežmarių herbas. Kaišiadorių enciklopedija.