Žižmaukos dvaras

55°13′08″š. pl. 25°17′23″r. ilg. / 55.21887°š. pl. 25.289753°r. ilg. / 55.21887; 25.289753

Žižmaukos dvaras
Žižmaukos dvaro gyvenamasis namas (kairėje – namo tęsinyje išlikusi rūmų pamatų linija)
Žižmaukos dvaro gyvenamasis namas (kairėje – namo tęsinyje išlikusi rūmų pamatų linija)
Vieta Linučiai, Molėtų rajonas
Įkurtas XVII a.
Bajorų giminės Giedraičiai
Pisankos
Parkas Medžių alėjos, tvenkinio fragmentai
Pastatų būklė Išlikę ūkiniai pastatai, dalis gyvenamojo namo
Savininkas Jadvyga Aleksiejūnaitė–Kunigėlienė

Žižmaukos (Žižmavos) buvusi dvaro sodyba yra Molėtų rajone, Videniškių seniūnijoje, Linučių kaime. Dvaras gyvavo XVII a. vid.-XIX a. 2 pusėje. Jo pavadinimas siejamas su buvusio palivarko savininko Žižmovskio pavarde.

Buvusioje dvarvietėje išlikę 5 dvaro pastatai, kurių dalis šiuo metu yra perstatyti. Dalį dvarvietės užima apleisti sovietmečio gamybiniai pastatai. Senų medžių alėja, einanti lygiagrečiai su Siesartimi, jungia Videniškius su Žižmaukos dvaru. Kelyje šalia Videniškių rytinio pakraščio pastatyta rodyklė į dvarvietę. Teritorija aplink gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus sutvarkyta, čia gyvena buvusio dvaro savininkė.

Sodybos savininkės Jadvygos Aleksiejūnaitės–Kunigėlienės (g. 1941 m.) tėvai: Juozapas Aleksiejūnas (1904–1988) ir Stefanija Pisankaitė–Aleksiejūnienė. Videniškių kapinių koplyčios rūsyje yra palaidoti protėvių Pisankų (prosenelės Giedraitytės–Pisankienės ir kt.) palaikai.

Istorija

redaguoti

Videniškiai buvo Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio (1536–1609) tėviškė. Vyskupas ja rūpinosi visą laiką: globojo brolvaikius, sielojosi dėl tėvonijos išlaikymo, žinojo visas šeimos negandas. Jo apsilankymų Videniškyje atmintis buvo 300 metų senumo vyskupo lova, su pagarba saugota šalia Videniškių miestelio esančioje dvaro sodyboje vadinamoje Žižmavoje (Žižmaukoje), kur, Martyno sūnaus Mauricijaus vienintelės dukros šeimai pardavus Baltadvarį ir išsikėlus į Siesartį (Cesarką), įsikūrė Kasparo palikuonys. Žižmavoje buvo saugomas giminės archyvas, portretų kolekcija. XVIII a. gale būtent į Žižmavos savininkus buvo kreipiamasi dokumentų dėl žemės priklausomybės visame buvusiame Giedraičių dvarų areale. Šiuo metu šių relikvijų nebeliko. Portretų likučius, supjaustytus liaudies gynėjų, savininkų teigimu, išsivežę muziejininkai. Išliko tik trečdalis XIX a. perstatyto dvaro rūmo, kur gyvena ir ūkininkauja paskutinio kunigaikščio Stepono Giedraičio ketvirtos eilės palikuonys pagal verpstę.[1]

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti