Žemoji pušis
| Pinus pumila | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žemoji pušis (Pinus pumila) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Žemoji pušis (lot. Pinus pumila) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Rytų Sibire (auga ir už poliarinio rato), Kolymoje, Kamčiatkoje, Sachalino, Kurilų salose, Mandžiūrijoje, Mongolijoje, Šiaurės Korėjoje[1].
Tai stambus krūmokšnis ar mažas medelis, užaugantis iki 6 m aukščio ir 10 m pločio. Augalo kamieno aukštis 15-18 cm. Laja tanki, šakos driekiasi pažemiu. Žievė pilkšvai ruda. Spygliai 4-8 cm ilgio, susitelkę po 5. Moteriški kankorėžiai statūs, smulkūs, kiaušiniški, 4-7 cm ilgio, 3 cm pločio, nukrenta kartu su sėklomis. Sėklos 5-9 mm ilgio, be skristukų.
Žemoji pušis auga sunkiose, skurdžiose dirvose, ant uolų, smėlynuose. Prisitaikiusi prie didelių šalčių ir vėjų. Auga lėtai, išgyvena iki 250 m. Žemoji pušis svarbi augaviečių biotopo dalis: augalo sėklomis minta įvairūs paukščiai (kurtinys, riešutinė), graužikai, lokiai.
Mediena sunki, sakinga. Iš riešutų spaudžiamas aliejus. Pumpurai, ūgliai, šaknys naudojama terpentino, dervos gamybai. Žemoji pušis naudojama šlaitams įtvirtinti, žemėms melioruoti.
ŠaltiniaiKeisti
Kankorėžiai ir spygliai
Augavietė šiaurės Sibire
