Žemasis Pavilnys

Žemasis Pavilnys
Pavilnio geležinkelio stotis
Žemasis Pavilnys
Koordinatės	54°40′52″š. pl. 25°21′43″r. ilg.
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija	Naujosios Vilnios seniūnija
Vikiteka:	Žemasis PavilnysVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Žemàsis Pavilnỹs

Žemasis Pavilnys – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, tarp Naujosios Vilnios, Markučių ir Rasų. Su Aukštuoju Pavilniu jungia akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, vienintelis toks Lietuvoje, nutiestas XX a. pradžioje. Praeina Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio linija, už jos esanti dalis vadinama Tuputiškėmis.

Yra Pavilnio geležinkelio stotis, Pavilnių regioninis parkas. Žemąjį Pavilnį aptarnauja 13 maršruto autobusai ir mikroautobusai.

Istorija

Žemoji gatvė

Automotrisė 620M į Keną ties Pavilniu

XIX a. pabaigoje buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (traukiniai pradėjo važinėti 1862 m. kovo 15 d.).

1914 m. prie Žemutinio Pavilnio platformos kasdien sustodavo 8 traukiniai, buvo įrengtas aklikelis statybinėms medžiagoms iškrauti.

Pavilnys lenkmečiu buvo vadinamas Vilniaus kolonija (lenk. Kolonia Wilenska), nes čia pradėjo kurtis geležinkelio tarnautojai. Vėliau ir Vilniaus inteligentai, dirbę mieste, o gyventi norėję sveikesnėje aplinkoje arčiau gamtos. To laikotarpio būdingas gyvenimas kruopščiai pavaizduotas lenkų vaidybiniame filme „Meilės įvykių kronika“, pagal Ž. Pavilnyje gimusio rašytojo Tadeusz Konwicki to paties pavadinimo romaną.

Susisiekimas

Geležinkelio ruožas

Vilnius Pavilnys Naujoji Vilnia

Nuorodos

• Pavilnys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 802 psl.
• Pavilnys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 335 psl.
• Pavilnys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 519 psl.
• Pavilnys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 164 psl.