Žemasis Pavilnys
| Žemasis Pavilnys | ||
|---|---|---|
  Žemasis Pavilnys |
||
| Koordinatės | 54°40′41″š. pl. 25°21′25″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.357°r. ilg.Koordinatės: 54°40′41″š. pl. 25°21′25″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.357°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | |
 Vikiteka |
Žemasis Pavilnys | |
Žemasis Pavilnys – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, tarp Naujosios Vilnios, Markučių ir Rasų.[2] Yra Pavilnio geležinkelio stotis.
GeografijaKeisti
Su Aukštuoju Pavilniu jungia akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, vienintelis toks Lietuvoje, nutiestas XX a. pradžioje. Praeina Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio linija, už jos esanti dalis vadinama Tuputiškėmis. Žemąjį Pavilnį aptarnauja 13 maršruto autobusai ir mikroautobusai.
|
|
EtimologijaKeisti
1911 m. Vilniaus geležinkeliečiai, susibūrę į „Gyvenamųjų namų statybos susivienijimą“, liaudiškai vadinta Kolonija, 1911 m. įsigijo 80 ha žemės sklypą prie geležinkelio. Žemutinėje terasoje buvo 20 sklypų, aukštutinėje – 180. Jų pastangomis 1912 m. prie geležinkelio įrengta platforma, prie kurios 1914 m. prie kasdien sustodavo 8 traukiniai, buvo įrengtas aklakelis statybinėms medžiagoms iškrauti.[3]
Pavilniu vietovė pavadinta po II pasaulinio karo.
IstorijaKeisti
XIX a. pabaigoje buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, ties Pavilniu traukiniai pradėjo važinėti 1862 m. kovo 15 d.
Pavilnys lenkmečiu buvo vadinamas Vilniaus kolonija (lenk. Kolonia Wilenska), kadangi čia pradėjo kurtis geležinkelio tarnautojai. Vėliau apsigyveno ir Vilniaus inteligentai, dirbę mieste, o gyventi norėję sveikesnėje aplinkoje arčiau gamtos. To laikotarpio būdingas gyvenimas kruopščiai pavaizduotas lenkų vaidybiniame filme „Meilės įvykių kronika“, pagal Žemajame Pavilnyje gimusio rašytojo Tadeusz Konwicki to paties pavadinimo romaną.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.68 ir 25.36“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
- ↑ Informacinis stendas, File:Pavilnys 1.jpg
NuorodosKeisti
- Pavilnys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 802 psl.
- Pavilnys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 335
- Pavilnys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 519 psl.
- Pavilnys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 164 psl.