Žemaitės literatūrinė premija
Žemaitės literatūrinė premija – viena prestižinių Lietuvos literatūrinių premijų, skiriama už per dvejus praėjusius kalendorinius metus atskira knyga išleistą grožinę prozą, publicistiką kaimo tematika arba už monografijas apie žinomus kraštiečius.
Premija
redaguotiŽemaitės literatūrinė premija už geriausią metų grožinę prozą kaimo tematika pradėta teikti 1966 m. Ją įsteigė tuometinis Kelmės rajono Žemaitės kolūkis. Pirmąja premija už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“ buvo apdovanotas rašytojas Juozas Baltušis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir iširus kolūkiams, trejus metus premija nebuvo teikiama. 1994 m. rajono savivaldybė nutarė tęsti tradiciją ir atgaivino premijos skyrimą. Pirmąja nepriklausomos Lietuvos Žemaitės literatūrinės premijos laureate tapo rašytoja Vanda Juknaitė už romaną „Šermenys“.
Premija teikiama birželio mėnesį Užventyje, Ušnėnuose, Kelmėje ir kitur, pažymint rašytojos Žemaitės gimimo metines. Steigėjas Kelmės rajono savivaldybės taryba. Kūrinius premijai gali siūlyti leidyklos, įvairios kūrybinės bei visuomeninės kultūrinės organizacijos, kultūros įstaigos bei patys autoriai. Kūriniai iki balandžio 1 d. pristatomi Kelmės rajono savivaldybės sudarytai Komisijai literatūrinėms premijoms skirti, leidžiamiems literatūros kūriniams vertinti ir jų leidimo eilės tvarkai nustatyti. Su kandidatų kūriniais komisija susipažįsta ir juos apsvarsto iki gegužės 15 d.
Žemaitės literatūrinė premija – 2000 eurų. Laureatas apdovanojamas ir vardine tautine juosta bei premiją liudijančiu dokumentu.[1] [2]
Premijos laureatai
redaguotiMetai | Laureatas | Kūrinys |
1966 m. | Juozas Baltušis | už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“. |
1967 m. | Algirdas Pocius | už apsakymą „Tik du sūnūs“. |
1968 m. | Vytautas Rimkevičius | už knygą „Kaimo kronikos“. |
1969 m. | Raimondas Kašauskas | už apysaką „Žaizdos“. |
1970 m. | Vytautas Bubnys | už knygą „Gegužės nemigą“. |
1971 m. | Juozas Aputis | už apsakymą „Erčia, kur gaivus vanduo“. |
1972 m. | Mykolas Sluckis | už knygą „Merginų sekmadienis“. |
1973 m. | Romualdas Granauskas | už apsakymą „Vidudienio dalgis“. |
1974 m. | Algimantas Zurba | už apsakymus kaimo tematika iš rinkinio „Keistuolių miestas“. |
1975 m. | Rimantas Šavelis | už apsakymus „Kopėčios“ ir „Paparčių pavėsy“, t. p. apsakymų rinkinį „Palei žalią krantą“. |
1976 m. | Bitė Vilimaitė | už apsakymų kaimo tematika rinkinį „Obelų sunki našta“ bei apsakymų ciklą apie Žemaitę. |
1977 m. | Kazys Saja | už knygą „Po to, kai jie pavirto medžiais“. |
1978 m. | Antanas Miškinis | už knygą „Žaliaduonių gegužė“. |
1979 m. | Adolfas Sprindis | už knygą „Povilas Višinskis“. |
1980 m. | Bronius Radzevičius | už 2 dalių romaną „Priešaušrio vieškeliai“. |
1981 m. | Vladas Dautartas | už knygą „Senojo gluosnio pasaka“. |
1982 m. | Ema Mikulėnaitė | už apysaką „Ona“. |
1983 m. | Anielius Markevičius | už knygą „Vienaragio išdaigos“. |
1984 m. | Eugenijus Ignatavičius | už knygą „Ir namų amžinoji šviesa“. |
1985 m. | Viktoras Brazauskas | už knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“. |
1986 m. | Birutė Baltrušaitytė-Masionienė | už novelių rinkinį „Lieptai“. |
1987 m. | Antanas Čalnaris | už knygą „Šeštadienio naktys žemuogių miške“. |
1988 m. | Danielius Mušinskas | už knygą „Šviesa virš Tausalo“. |
1989 m. | Liudvikas Gadeikis | už prozos rinkinį „Basas“. |
1990 m. | Antanas Ramonas | už novelių rinkinį „Lapkričio saulė“. |
1994 m. | Vanda Juknaitė | už romaną „Šermenys“. |
1995 m. | Vytautas Girdzijauskas | už knygą „Laiškai iš nelaisvės namų“. |
1996 m. | Ričardas Kalytis | už romaną „Verksmo vieta“. |
1997 m. | Birutė Jonuškaitė-Augustinienė | už apsakymų rinkinį „Rugių laukas“. |
1998 m. | Jolita Skablauskaitė | už romaną „Mėnesienos skalikas“. |
1999 m. | Leonas Zaleckis | už knygą „Būtoji diena“. |
2000 m. | Renata Šerelytė | už romaną „Ledynmečio žvaigždės“. |
2001 m. | Juozas Šikšnelis | už knygą „Kryžiau žalio medžio“. |
2002 m. | Ignas Viršintas | po mirties |
2003 m. | Algimantas Zurba | už romanų trilogiją „Savūnė“; „…eina“; „…jai tešviečia“, antrą kartą |
2004 m. | Violeta Šoblinskaitė | už romaną „Vilkų marti“. |
2005 m. | Icchokas Meras | už apsakymų knygą „Stotelė vidukelėj“. |
2006 m. | Eugenijus Ignatavičius | už apsakymų rinkinį „Obelis katedros aikštėje“, antrą kartą |
2007 m. | Leonardas Gutauskas | už romaną „Sapnų teologija“ |
2008 m. | Henrikas Algis Čigriejus | už novelių knygą „Varna braukia ašarą“ |
2010 m. | Marcelijus Martinaitis | už knygą „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“ |
2012 m. | Vladas Kalvaitis | už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ |
2014 m. | Romas Sadauskas | už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“ |
2016 m. | Aldona Ruseckaitė | už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“ |
2018 m. | Mindaugas Jonas Urbonas | už novelių rinkinį „Dvasių urna“ |
2020 m. | Nijolė Kliukaitė-Kepenienė | už romaną „Rupaus malimo“ |
2022 m. | Rimantas P. Vanagas | už knygą „Skiedrų ganytojas“ |