Žemaitėlių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė

54°57′41″š. pl. 25°20′24″r. ilg. / 54.961362°š. pl. 25.340134°r. ilg. / 54.961362; 25.340134

Žemaitėlių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė

Rusiškas pavadinimas	Свято-Никольская церковь
Savivaldybė	Vilniaus rajonas
Gyvenvietė	Žemaitėliai (Paberžė)
Adresas	Mitrofanovkos g. 15
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta	~1928 m.

Žemaitėlių Šv. Mikalojaus cerkvė – rusų stačiatikių (sentikių) maldos namai Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Žemaitėlių kaime, 0,6 km į vakarus nuo kelio A14 Vilnius–Utena . Veikiantys per didžiąsias sentikių šventes. Joje renkasi Žemaitėlių bendruomenės nariai ir netoliese gyvenantys sentikiai iš Paberžės, Anavilio, Purnuškių, Akmenos, Visalaukės kaimų. Maldykla medinė, stačiakampio plano, su bokšteliais.

Paberžės seniūnijoje taip pat veikia Masališkių sentikių religinė bendruomenė, turinti Akmenos cerkvę.

2014 m. prie maldos namų naujai įrengta ir iškilmingai atidaryta sarginė.^[1] ^[2] Ji atkurs senas tradicijas, kai į šventes Žemaitėliuose atvažiuodavo ir kitų sentikių bendruomenės nariai. Bendruomenė tiki, kad ateityje visi važiuojantys Molėtų plentu, pamatę šventyklą, galės užvažiuoti ir susipažinti su sentikių istorija.

Istorija redaguoti

Vietos sentikių religinė bendruomenė įsikūrė ne vėliau kaip 1876 (ar 1877) m. Tuomet tai buvo Mitrofanovkos kaimas. 1914 m. bendruomenė ėmė statyti naują maldyklą: paklojo pamatus, suruošė statybines medžiagas. Tačiau darbus teko nutraukti dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet daug sentikių pasitraukė į Rytus, į Rusijos gilumą. Tačiau po 3–4 metų jie sugrįžo į gimtas vietas. Po 1920 m. Žemaitėlių (tada Mitrofanovkos) bendruomenė gyveno Lenkijai priklausančioje teritorijoje. Apie 10 metų parapijos žmonės meldėsi privačiame name. Nauja medinė cerkvė iškilo ir buvo pašventinta suteikiant jai Šv. Nikolajaus vardą apie 1928 m. Bendruomenė turėjo savo biblioteką, kurioje buvo 285 knygos (1936 m.). Vietos sentikiai daugiausiai užsiėmė žemdirbyste, tarp jų buvo nemažai, turėjusių vidutinio dydžio ūkius (18–25 ha dydžio). Kiti buvo mūrininkai, staliai, samdomi darbininkai.

Per Antrąjį pasaulinį karą bendruomenė smarkiai nukentėjo. Dalis vyrų buvo paimti į Raudonąją Armiją, žuvo fronte, kai kurie ištremti į Sibirą. Po 1950 m. bendruomenė kentėjo dėl varomos antireliginės propagandos. Tarybiniu laikotarpiu mažėjo gyventojų sentikių tarpe. 1950 m. Žemaitėliuose jų buvo apie 45 sodybos, 1997 m. – iki 10.

1990–ųjų pradžioje maldykla suremontuota pačių sentikių lėšomis.