Železnovodskas (rus. Железноводск) – miestas Rusijoje, Stavropolio krašte, 191 km į pietryčius nuo Stavropolio, Stavropolio aukštumos pietuose, Železnajos kalno papėdėje. Tai balenologinis kurortas, patenkantis į Kaukazo Mineralinių Vandenų kurortinę sritį. Geležinkelis į Piatigorską, netoliese praeina VladikavkazoRostovo prie Dono plentas. Vystomas turizmas, veikia daug sanatorijų, gydyklų. Apylinkėse trykšta geležingos mineralinės versmės, pilstomas mineralinis vanduo. Yra kraštotyros muziejus (įkurtas 1988 m.), meno galerija, pašto stotis (pastatyta 1875 m.), geležinkelio stoties pastatas (1897 m.), XIX–XX a. akmeniniai pastatai, parkas (įkurtas 1825 m.).[1]

Železnovodskas
Железноводск
      
Miestas nuo aplinkinių kalnų
Železnovodskas
Železnovodskas
44°08′0″ š. pl. 43°02′0″ r. ilg. / 44.13333°š. pl. 43.03333°r. ilg. / 44.13333; 43.03333 (Železnovodskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Kraštas Stavropolio kraštas Stavropolio kraštas
Įkūrimo data 1842 m.
Gyventojų (2019) 24 768
Plotas 93,1 km²
Tankumas (2019) 266 žm./km²
Altitudė 599 m
Vikiteka Železnovodskas

2010 m. 87,66 % gyventojų buvo rusai, 2,44 % – armėnai, 1,4 % – ukrainiečiai, 1,22 % – graikai.[2]

Istorija

redaguoti

Nuo 1810 m. žmonės iš visos Rusijos pradėjo traukti prie gydomųjų Železnajos kalno šaltinių. Ilgą laiką tai tebuvo stovyklavietė su menkais patogumais. Železnovodskas įkurtas 1842 m. kaip karinė kazokų bazė. XIX a. pab. – XX a. Železnovodskas ėmė sparčiai plėtotis, miesto teisės suteiktos 1917 m.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Železnovodsk. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  2. [1]
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 148