Železnovodskas
Železnovodskas (rus. Железноводск) – miestas Rusijoje, Stavropolio krašte, 191 km į pietryčius nuo Stavropolio, Stavropolio aukštumos pietuose, Železnajos kalno papėdėje. Tai balenologinis kurortas, patenkantis į Kaukazo Mineralinių Vandenų kurortinę sritį. Geležinkelis į Piatigorską, netoliese praeina Vladikavkazo–Rostovo prie Dono plentas. Vystomas turizmas, veikia daug sanatorijų, gydyklų. Apylinkėse trykšta geležingos mineralinės versmės, pilstomas mineralinis vanduo. Yra kraštotyros muziejus (įkurtas 1988 m.), meno galerija, pašto stotis (pastatyta 1875 m.), geležinkelio stoties pastatas (1897 m.), XIX–XX a. akmeniniai pastatai, parkas (įkurtas 1825 m.).[1]
Železnovodskas Железноводск | |
---|---|
Miestas nuo aplinkinių kalnų | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Rusija |
Kraštas | Stavropolio kraštas |
Įkūrimo data | 1842 m. |
Gyventojų | 24 768 |
Plotas | 93,1 km² |
Tankumas | 266 žm./km² |
Altitudė | 599 m |
Vikiteka | Železnovodskas |
2010 m. 87,66 % gyventojų buvo rusai, 2,44 % – armėnai, 1,4 % – ukrainiečiai, 1,22 % – graikai.[2]
Istorija
redaguotiNuo 1810 m. žmonės iš visos Rusijos pradėjo traukti prie gydomųjų Železnajos kalno šaltinių. Ilgą laiką tai tebuvo stovyklavietė su menkais patogumais. Železnovodskas įkurtas 1842 m. kaip karinė kazokų bazė. XIX a. pab. – XX a. Železnovodskas ėmė sparčiai plėtotis, miesto teisės suteiktos 1917 m.[3]
-
Miesto parkas
-
Bucharos emyro dvaras
-
Geležinkelio stotis
-
Ostrovskio vonios
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Železnovodsk. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ [1]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 148