Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Koordinatės: 55°10′47.89″ š. pl. 24°13′9.93″ r. ilg. / 55.1799694°š. pl. 24.2194250°r. ilg. / 55.1799694; 24.2194250

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
Zeimiubaznycia.jpg
Vyskupija Kauno
Dekanatas Jonavos
Savivaldybė Jonavos rajonas
Gyvenvietė Žeimiai
Adresas Kauno g. 45
Statybinė medžiaga Plytų mūras
Pastatyta 1906 m.
Stilius Neogotika

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Žeimių miestelyje, prie kelio  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta .

Bažnyčios šventoriuje stovi trys šventoriaus koplyčios. Dviejose buvo laidojami Kosakovskiai, trečioji priklausė dvarininkams Nielovickiams. Parapijoje veikia Juciūnų koplyčia.

IstorijaKeisti

Iki 1522 m. bažnyčią pastatė A. Zaviša. Nuo 1565 iki 1631 m. ji priklausė evangelikams reformatams. 1720 m. buvo pastatyta naujoji bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Jos išlaikymui klebonas Grigaliūnas 1820 m. dovanojo turto. XVIII a. pabaigoje bažnyčioje pamokslai vieną sekmadienį sakyti lietuviškai, kitą – lenkiškai. 1851 m. pamokslai būdavo lenkiški, tik retkarčiais lietuviški. Vėliau pamaldos laikytos tik lenkų kalba. Klebonijai 1832 m. priklausė Miknaičių ir Močėnų kaimai.

1842 m. medinė bažnyčia perstatyta ir „apsukta“ (pagrindinis frontonas orientuotas į vieškelį). 1863 m. Žeimių vikaras Domininkas Trečiokas pripažintas nepatikimu ir ištremtas į Orenburgo guberniją. Bažnyčia 1893 m. sudegė.

Inžinierius Vaclovas Michnevičius (1862–1947; palaidotas šventoriuje) suprojektavo mūrinę bažnyčią. Klebonas Matas Miežinis su parapijiečiais 18981906 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Vitražus kūrė Vladislovas Pšibitnevskis. 1915 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kareiviai susprogdino bažnyčios bokštus, sutrupino vargonus, išgabeno varpus. Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia atstatyta.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia didelė, neogotikinė, stačiakampio plano, su apside ir 2 aukštais fasado bokštais. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Į ją įmūrytos 3 koplyčios (dvi balto mūro klasicistinės ir viena raudonplytė neogotikinė): Kosakovskių koplyčia-mauzoliejus (1843) bei Pietų (XX a. pr.) ir Šiaurės koplyčios (XX a. pr.).

Šventoriuje prie senosios bažnyčios stovėjo varpinė (apatinė dalis – akmenų mūro, viršutinė – medinė).

Bažnyčia ir jos vidusKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka