Atverti pagrindinį meniu

Žaslių geležinkelio katastrofa

Stogastulpis su aukų vardais

Žaslių geležinkelio katastrofa – 1975 m. balandžio 4 d. ties Žaslių geležinkelio stotimi įvykusi traukinio „Vilnius-Kaunas“ avarija (didžiausia iš iki šiol įvykusių geležinkelio avarijų Lietuvoje).

Turinys

Avarijos aplinkybėsKeisti

Dyzelinis traukinys „Vilnius-Kaunas“ iš Vilniaus geležinkelio stoties išvažiavo apie 16.30 val. Buvo penktadienis, Atvelykis, namo važiavo daug studentų.

Važiuodamas 70 km/val. greičiu (Žasliuose neturėjo sustoti), traukinys atsitrenkė į prekinio traukinio cisterną su degalais, kuri buvo per daug išsikišusi iš šalutinio kelio. Kilo gaisras. Ypač nukentėjo žmonės, vilkėję sintetinius rūbus. Vien į Kaišiadorių centrinę ligoninę per pirmąją valandą po gaisro buvo atvežta apie 80 apdegusių žmonių. Trečiasis vagonas sudegė visiškai, žuvo visi ten buvę keleiviai. Manoma, kad katastrofoje žuvo 20 žmonių.

Valdžios reakcijaKeisti

Pirmasis oficialus pranešimas apie tragišką įvykį spaudoje buvo paskelbtas nedidelėje LTSR Ministrų Tarybos žinutėje po poros dienų – balandžio 6 d. „Tiesos“ dienraštyje: [1]„Šių metų balandžio 4 dieną Žaslių stotyje įvyko priemiestinio keleivinio dyzelinio traukinio nr.513, važiavusio iš Vilniaus į Kauną, avarija. Yra žmonių aukų. Sudaryta vyriausybinė komisija, tiriamos avarijos priežastys. Ministrų Taryba reiškia gilią užuojautą tragiškai žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems“.

LTSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija po dešimties dienų posėdžiavimo avarijos kaltininkais pripažino dispečerį ir kelio meistrą. Nors dispečeris savo kaltės nepripažino, buvo nuteistas 13 metų, o meistras – trejus metus kalėti.[2]

AtminimasKeisti

1975 m. prie pat geležinkelio pastatytas koplytstulpis aukoms atminti.

1991 m. rugpjūčio 31 d. Žaslių geležinkelio stotyje atidengtas ir pašventintas paminklas žuvusiems traukinio katastrofoje atminti.

1998 m. rugpjūčio mėn. toje pačioje vietoje avariją patyrė maršrutu „Vilnius-Klaipėda“ važiavęs „Baltijos“ keleivinis traukinys. Lūžus vieno vagono ašiai, nuo bėgių nuriedėjo septyni traukinio vagonai. Keleiviai nenukentėjo.[3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Oficialus pranešimas „Tiesoje“, 1975 m. balandžio 6 d., nr. 81 (9720)
  2. Mirties traukinys „Vilnius–Kaunas“ //Kauno diena, 2010 m. balandžio 4 d. [1]
  3. Pasenę bėgiai verčia traukinius //Kauno diena, 2003 m. vasario 3 d. [2]