Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Koordinatės: 54°51′43″š. pl. 24°35′34″r. ilg. / 54.861816°š. pl. 24.59268°r. ilg. / 54.861816; 24.59268

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia
Zasliu baznycia.JPG
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Kaišiadorių
Savivaldybė Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė Žasliai
Adresas Vytauto g. 12
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1902 m.
Stilius istorizmas ir gotika

Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia stovi Žaslių miestelyje, Žaslių ežero šiaurės rytų krante, Žaslių piliakalnio šiaurės vakarų gale. Istoristinė, turi daug neogotikos elementų.

Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia, vaizdas nuo Žaslių ežero

Parapijoje veikia Guronių koplyčia.

IstorijaKeisti

Pirmoji Žaslių bažnyčia pastatyta 1462 m. Žaslių dvaro valdytojai Mykolas ir Jonas Naciai bažnyčią atnaujino ir jos išlaikymui skyrė turtų. Bažnyčią statė fundatorių tėvas. XVII a. ji buvo sugriuvusi, pamaldos laikytos laikinoje pastogėje.

1674 m. klebonai Petras Juodzevičius ir Mykolas Senkevičius pastatė naują medinę bažnyčią. 1777 m. prie bažnyčios pradėjo veikti parapinė mokykla. 1817 m. nugriauti bažnyčios bokštai, pastatytas priebažnytis. 1862 m. bažnyčia perstatyta. Dar 1885 m. norėta statyti mūrinę bažnyčią, tačiau valdžia neleido. 18821883 m. vikaras Aleksandras Burba (1854–1898 m.) bažnyčioje giesmes giedojo lietuviškai; rinko lietuvių tautosaką, užrašė apie 300 dainų. Iškėlus kunigą Aleksandrą Burbą, 10 metų lietuviškų pamaldų ir pamokslų Žaslių bažnyčioje nebuvo.

18971902 m. kartu su parapijiečiais klebonas Kazimieras Kybelis (1868–1902 m.; palaidotas šventoriuje) pastatė mūrinę bažnyčią (inžinieriaus M. Titenbruko projektas). Kazimieras Kybelis subūrė lietuvių bažnytinį chorą. Kunigas 1897 m. buvo skųstas caro valdžiai, persekiotas dvasinės vyresnybės. 19111914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1914 m. kunigas įsteigė arbatinę. 1915 m. sviediniai pramušė bažnyčios pietinę sieną, įtrūko skliautai, numušti bokštai.

1929 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Juozapas Kukta (1873–1942 m.). Šventoriuje 1933 m. pastatyta Kristaus kančios koplyčia. 19321946 m. pavyzdingai tvarkė parapijos reikalus, kūrė organizacijas, brolijas kanauninkas Matas Cijūnaitis (1886–1955 m.), 1946 m. suimtas ir nuteistas. 1949 m. grįžo į Lietuvą. 1949 m. suimtas ir ištremtas klebonas Jonas Mikučionis (1898–1955), 1954 m. į Lietuvą grįžęs ligotas, netrukus mirė.

Žasliuose palaidotas istorikas, kunigas Juozapas Stakauskas (1900–1972 m.).

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia istoristinė, turi daug neogotikos elementų, lotyniško kryžiaus plano, su daugiakampe presbiterija, 2 bokštais fasado šonuose. Vidus 3 navų, skliautuotas.

Šventoriuje yra senos kapinės, yra kunigų ir apylinkės didikų kapai, kardinolo V. Sladkevičiaus motinos kapas. Šventoriaus tvora akmenų mūro.