Žaslių šv. Jurgio bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Jurgio bažnyčia.

54°51′42″š. pl. 24°35′34″r. ilg. / 54.8618°š. pl. 24.5929°r. ilg. / 54.8618; 24.5929

Žaslių šv. Jurgio bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Kaišiadorių
Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Žasliai
Adresas	Vytauto g. 12
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1902 m.
Stilius	istorizmas ir gotika

Žaslių šv. Jurgio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Žaslių miestelyje, Žaslių ežero šiaurės rytų krante, Žaslių piliakalnio šiaurės vakarų gale. Istoristinė, turi daug neogotikos elementų.

Šventoriuje stovi Kristaus kančios koplyčia. Parapijoje veikia Guronių koplyčia.

Istorija redaguoti

Pirmoji Žaslių bažnyčia pastatyta 1462 m. Žaslių dvaro valdytojai Mykolas ir Jonas Naciai bažnyčią atnaujino ir jos išlaikymui skyrė turtų. Bažnyčią statė fundatorių tėvas. XVII a. ji buvo sugriuvusi, pamaldos laikytos laikinoje pastogėje.

1674 m. klebonai Petras Juodzevičius ir Mykolas Senkevičius pastatė naują medinę bažnyčią. 1777 m. prie bažnyčios pradėjo veikti parapinė mokykla. 1817 m. nugriauti bažnyčios bokštai, pastatytas priebažnytis. 1862 m. bažnyčia perstatyta. Dar 1885 m. norėta statyti mūrinę bažnyčią, tačiau valdžia neleido. 1882–1883 m. vikaras Aleksandras Burba (1854–1898 m.) bažnyčioje giesmes giedojo lietuviškai; rinko lietuvių tautosaką, užrašė apie 300 dainų. Iškėlus kunigą Aleksandrą Burbą, 10 metų lietuviškų pamaldų ir pamokslų Žaslių bažnyčioje nebuvo.

1897–1902 m. kartu su parapijiečiais klebonas Kazimieras Kybelis (1868–1902 m.; palaidotas šventoriuje) pastatė mūrinę bažnyčią (inžinieriaus M. Titenbruko projektas). Kazimieras Kybelis subūrė lietuvių bažnytinį chorą. Kunigas 1897 m. buvo skųstas caro valdžiai, persekiotas dvasinės vyresnybės. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1914 m. kunigas įsteigė arbatinę. 1915 m. sviediniai pramušė bažnyčios pietinę sieną, įtrūko skliautai, numušti bokštai.

1929 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Juozapas Kukta (1873–1942 m.). Šventoriuje 1933 m. pastatyta Kristaus kančios koplyčia. 1932–1946 m. pavyzdingai tvarkė parapijos reikalus, kūrė organizacijas, brolijas kanauninkas Matas Cijūnaitis (1886–1955 m.). Jam klebonaujant Žaslių bažnyčioje 1940 m. pabaigoje buvo kilę neramumų dėl vietos lenkų mažumos reikalavimų įvesti lenkiškas pamaldas.^[1] Klebonas turėjo aiškintis NKVD tardytojams. 1946 m. suimtas ir nuteistas. 1949 m. grįžo į Lietuvą.

1949 m. suimtas ir ištremtas klebonas Jonas Mikučionis (1898–1955), 1954 m. į Lietuvą grįžęs ligotas, netrukus mirė.

Šventoriuje palaidotas istorikas, kunigas Juozapas Stakauskas (1900–1972 m.), kardinolo V. Sladkevičiaus motina Uršulė Kavaliauskaitė-Sladkevičienė (1885–1970). Kardinolo tėvai 1910 m. susituokė Žaslių bažnyčioje.^[2] Motina paskutinius savo gyvenimo metus praleido pas kardinolą Nemunėlio Radviliškyje.

Architektūra redaguoti

Bažnyčia istoristinė, turi daug neogotikos elementų, lotyniško kryžiaus plano, su daugiakampe presbiterija, 2 bokštais fasado šonuose. Vidus 3 navų, skliautuotas.

Šventoriuje yra senos kapinės, Kristaus kančios koplyčia, parapijos kunigų ir apylinkės didikų kapai, tarp jų Zaleskių kripta. Šventoriaus tvora akmenų mūro.