Žarnyno dujos
Žarnyno dujos – dažniausiai nemalonų kvapą turinčios dujos, kurios susidaro žarnyne. Jos susidaro žarnų turinyje vykstant cheminėms reakcijoms. Kartais žarnyno dujų išleidimas sukelia garsą, kuris girdimas dėl išeinamosios angos vibracijos.
Sudėtis redaguoti
Didžiąją praryjamo, (ne įkvepiamo), oro dalį, ypač deguonį, organizmas absorbuoja anksčiau nei dujos patenka į žarnas. Kai oras pasiekia storąją žarną, didžiąją dalį sudaro azotas. Vykstant cheminėms reakcijoms tarp skrandžio sulčių ir žarnų skysčių išsiskiria anglies dioksidas, kuris taip pat yra oro sudėtinė dalis ir bakterijų veiklos produktas. Daugiau anglies dioksido išskiria tie, kurie geria gazuotus gėrimus. Bakterijos taip pat gamina vandenilį ir metaną, kurie yra degūs. Kai kuriais atvejais žarnyno dujos su didesniu kiekių šių dviejų dujų gali degti. Šių dujų proporcijos, kuriomis jos išeina iš išeinamosios angos, priklauso nuo suvalgyto maisto, praryto oro kiekio ir žarnyno bakterijų.
Ne visų žmonių žarnyne gaminasi metanas, Pvz., vieno tyrimo, kuriame tyrė devynių žmonių išmatas, rezultatai parodė, kad kad tik penkių žmonių mėginiuose buvo archėjų, kurios geba išskirti metaną.[1] Panašūs rezultatai gauti tiriant dujų mėginius, paimtus tiesiosiose žarnose.
Iš žarnyno išeinančios dujos dažnai turi nemalonų kvapą. Daug metų buvo manoma, kad tą dvoką suteikia mėsą virškinant susidarantys skatolas ir indolas. 1984 m. atliktas dujų chromatografinis tyrimas parodė, kad kvapą suteikia sieros turintys junginiai metantiolis, vandenilio sulfidas (supuvusių kiaušinių kvapas) ir dimetilsulfidas.[2]
Kvapą turinčių medžiagų kiekis žarnyno dujose didėja einant nuo žolėdžių (pvz., galvijai) prie visaėdžių ir plėšrūnų (pvz., kačių).
Bekvapių žarnyno dujų sudėtis[3]:
- azotas: 20–90 %
- vandenilis: 0–50 %
- anglies dioksidas: 10–30 %
- deguonis: 0–10 %
- metanas: 0–10 %
Dujų susidarymo priežastys redaguoti
Žarnyno dujas sudaro tiek išorinės (įrytas oras), tiek vidinės kilmės (susidariusios virškinimo trakte) dujos. Išorinės dujos nuryjamos (aerofagija) ryjant maistą ar gėrimus, ryjant seiles (ypač per gausias dėl pykinimo ar rėmens). Endogeninės dujos susidaro kaip šalutinis produktas virškinant kai kurias maisto rūšis ar nevisiškai suvirškinant įprastinį maistą. Visos priežastys, dėl kurių maistas nevisiškai suvirškinamas skrandyje ir/ar plonosiose žarnose, gali sukelti dujų kaupimąsi, kai tas nebaigtas virškinti maistas atkeliauja į storąsias žarnas, kur jį ima skaldyti storųjų žarnų mikroorganizmai.
Meteorizmą (dujų kaupimąsi žarnyne) sukeliantys maisto produktai paprastai turi daug tam tikrų angliavandenių (pvz., tokių oligoscharidų kaip inulinas). Tai pupos, lęšiai, pieno produktai, svogūnai ir česnakai, porai, ropės, griežčiai, ridikėliai, saldžiosios ir paprastos bulvės, anakardžiai, topinambai, avižos, kviečiai, mielės duonoje. Paprastai manoma, kad žiediniai kopūstai, brokoliai, gūžiniai ir Briuselio kopūstai bei kitos kryžmažiedės daržovės (gentis Brassica) ne tik didina dujų gamybą žarnyne, bet ir didina jų dvokumą.
Valgant pupas endogeninės dujos, manoma, susidaro iš sudėtingų oligoscharidų, kuriuos sunkiai virškina žarnyno fermentai, bet lengvai skaido žarnyno bakterijos (pvz., metaną gaminančios archėjos Methanobrevibacter smithii. Tokie angliavandeniai priekinę virškinimo trakto dalį praeina praktiškai nepakitę, o pasiekusius storąsias žarnas juos ima skaldyti bakterijos, išskirdamos žarnyno dujas.[4]
Žmonėse su laktozės nepakantumu žarnyno bakterijos, skaldančios neįsisavinamą laktozę, išskiria daug dujų, kai valgomas saldus pienas ar maistas, turintis daug laktozės.
Dujų gamyba žarnyne atsidūrė dėmesio centre tiriant buities sąlygas kosminėse stotyse, aukštai skraidančiuose lėktuvuose bei povandeniniuose laivuose. Padidėjusį dujų išsiskyrimą iš žarnyno pastebėjo dar prieš du šimtus metų.[4]
Nuorodos redaguoti
- ↑ Miller TL; Wolin MJ, de Macario EC, Macario AJ (1982). „Isolation of Methanobrevibacter smithii from human faeces“. Appl Environ Microbiol. 43(1) (1): 227–32. PMC 241804. PMID 6798932.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Gilbert, Avery (2008). „The Molecules That Matter“. What the Nose Knows. Crown Publishers. p. 28. ISBN 9781400082346.
- ↑ Human Digestive System". Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2007-08-22.
- ↑ 4,0 4,1 McGee, Harold (1984). On Food and Cooking. Scribner. pp. 257–8. ISBN 0-684-84328-5.
|
Šis straipsnis apie anatomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |