Žandarai (kavalerija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Žandarai (kavaleristai) - viduramžiais tai buvo bajorai, tarnavę Prancūzijos karalių leibgvardijoje ar panašiuose kitų šalių daliniuose.
1445 m. Prancūzijos karalius Karolis VII organizavo nuolatinę kariuomenę, kurią sudarė 15 ordonansinių kuopų (compagnies d’ordonnance). Kuopos taip vadintos, kadangi jos buvo įkurtos karaliaus įsakymu (ordonnance). Kiekvieną kuopą sudarė 100 sunkiai šarvuotų raitų bajorų, kurie vadinosi žandarai. Kiekvieną žandarą lydėjo 1 pažas (pranc. valet), 1 raitas ginklanešys, 3 raitieji lankininkai. Tokia žandaro vadovaujama grupė vadinosi ietis (lance fournie).

Prancūzijos pavyzdžiu pasekė kitos valstybės. Žodis žandaras ėmė keisti žodį riteris. Žandarais vadino visus sunkiuosius kavaleristus, nepriklausomai nuo to, ar jie bajorai, ar prasčiokai. Prancūzijos žandarai ilgai buvo laikomi geriausiais Vakarų Europos kavaleristais, jie įsijungdavo į kautynes lemiamu momentu. Liudviko XIV laikais nuo žandarų atskyrė juos lydėjusius lengvuosius raitelius. Žandarus suskirstė į kuopas, kuriose tarnavo tik bajorai ir kurios buvo rūmų gvardijos dalis. Kitose valstybėse žandarus, kai nuo jų atskyrė lengvuosius raitelius, ėmė vadinti kirasirais. Tik Prancūzijoje iki revoliucijos ir Prūsijoje iki 1806 m. kai kuriuos sunkiosios kavalerijos pulkus vadino žandarais.

Pavadinimas redaguoti

Žodis gendarme 'žandaras' kilo iš pranc. homme d'armes 'ginkluotas vyras', kurio daugiskaita yra gens d'armes. Šis pavadinimas vėliau sutrumpėjo iki gendarmes, o šio vienaskaita yra gendarme.

Prancūzijos žandarai