Europinis žalvarnis

(Nukreipta iš puslapio Žalvarnis)
Coracias garrulus
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Žalvarnis (Coracias garrulus)
Europinis žalvarnis (Coracias garrulus)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žalvarniniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Coraciiformes)
Šeima: Žalvarniniai
(Wikispecies-logo.svg Coraciidae)
Gentis: Tikrieji žalvarniai
(Wikispecies-logo.svg Coracias)
Rūšis: Europinis žalvarnis
(Wikispecies-logo.svg Coracias garrulus)
Binomas
Coracias garrulus
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Arealas
Europinių žalvarnių paplitimo arealas Eurazijoje ir Afrikoje:
     vasarą Coracias garrulus garrulus porūšis
     vasarą Coracias garrulus semenowi porūšis
     žiemavietės

Europinis žalvarnis arba žalvarnis (Coracias garrulus) – žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būrio, žalvarninių (Coraciidae) šeimos paukščių rūšis.

Coracias garrulus garrulus porūšio europinis žalvarnis prie uokso jaunikliams atnešęs vabzdį

IšvaizdaKeisti

Europinis žalvarnis yra maždaug eurazinio kėkšto dydžio. Kūno svoris 120-160 g. Kūno ilgis 29–32 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 52–58 cm. Pas patinėlius sparnai yra nežymiai ilgesni 20,08 ± 1,32 cm, patelių sparnų ilgis 19,62 ± 0,94 cm.[2]

Abiejų lyčių individų lytinis dimorfizmas beveik neišreikštas, kurie yra vienas į kitą labai panašūs, išskyrus kad melsvas plunksnų atspalvis pas patinėlius yra šiek tiek ryškesnis. Patino ir patelės galva, sprandas ir kūno apačia šviesiai mėlyni, žalsvi. Nugara ir pečiai ryškiai rudi, plasnojamosios plunksnos juodos, melsvo atspalvio. Vairuojamosios plunksnos žalsvos ir tamsiai mėlynos, galai šviesesni. Snapas juodas. Kojos gelsvai pilkšvos. Rainelė ruda. Jaunikliai ne tokių ryškių spalvų.

Paplitimas pasaulyjeKeisti

Eurazijoje aptinkamas nuo Pirėnų pusiasalio iki Altajaus, Kašmyro. Šiaurėje arelaas siekia pietinę Baltijos jūros pakrantę, Suomių įlanką, Volgos aukštupį, pietinį Uralą, Obės aukštupį, pietuose arealas tęsiasi iki Indo slėnio, Persų įlankos, Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, Viduržemio jūros salose. Daugelyje šalių nyksta. Gausūs Vengrijoje, kurioje stengiamasi kelti šių paukščių populiaciją.

Žiemoja pietinėje ir rytinėje Afrikoje.

Paplitimas LietuvojeKeisti

Lietuvoje gyvena europinių žalvarnių Coracias garrulus garrulus porūšis. Šalyje retas, paprastai peri apie 10 porų, dažniausiai Dzūkijoje, sausuose retuose pušynuose.

PorūšiaiKeisti

IOC World Bird List / v11.2, kurios sąrašus sudaro tarptautinė ornitologų sąjunga, išskiria du porūšius[3]:

BiologijaKeisti

Peri įvairiuose miškuose, senais medžiais apaugusiose upių pakrantėse. Apsigyvena miškuose esančių kaimų ir gyvenviečių apylinkėse, kirtaviečių pakraščiuose, siauruose neiškirstų medynų ploteliuose, įsikuria parkuose ir soduose.

Mėgsta tupėti ant elektros laidų, stulpų, sausų medžių viršūnių. Aptinkami pavienėmis porelėmis, tik rudenį kartais telkiasi į būrius. Gali skristi maksimaliu 48 km/val. greičiu.[4]

DauginimasisKeisti

Uoksą perėjimui susiranda gegužės mėnesį. Kartais toje pačioje vietoje peri kelerius metus iš eilės. Vienoje dėtyje būna maždaug 4-5 kiaušiniai, perimi apie 18-20 dienų[5]. Daug kiaušinių žūva.

Išsiritę jaunikliai būna pliki, vėliau apauga kietais spaigliais, primenančiais ežio spyglius. Mažyliai lizduose gyvena maždaug 26-28 dienas, palikusius lizdą jauniklius tėvai dar papildomai globoja apie 2 savaites.

Europiniai žalvarniai gyvena apie 10 metų.[6]

MitybaKeisti

Lesa mėšlavabalius, karkvabalius, ūsuočius, lapgraužius, kurklius, žiogus, žiedmuses. Kartais sugauna driežų, varlių, pelėnų, kirstukų. Auką nusineša į pamėgtą vietą pamiškėje arba kirtavietės pakraštyje ir ten sudoroja. Prieš prarydamas sugautą vabalą daužo į šakas.

Nykimas ir apsaugaKeisti

Tai sparčiai nykstanti rūšis, kurios išlikimui būtinas tradicinis kraštovaizdis. Europinių žalvarnių populiaciją mažina buveinių homogenizacija, insekticidų naudojimas, pievų užžėlimas. Ypač žalinga intensyvi miškininkystė, pašalinant negyvą medieną ir medžius su mikrobuveinėmis. Nykstant tradicinėms sodyboms ir neintensyviam ūkininkavimui, žalvarniai taip pat praranda buveines.

Žalvarnių populiaciją galima padidinti keliant inkilus, taikant kontroliuojamą miško paklotės deginimą.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „IUCN Red List - Coracias garrulus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2019-08-14. 
  2. rollerproject.eu / ACTION PLAN FOR THE EUROPEAN ROLLER
  3. worldbirdnames.org / Rollers, ground rollers, kingfishers; IOC World Bird List / v11.2
  4. flightforsurvival.org / European Roller
  5. birdsinfo.org / European Roller (Coracias garrulus)
  6. worldlifeexpectancy.com / EUROPEAN ROLLER
  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.

NuorodosKeisti


 

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas žalvarnis