Žalioji (Svėdasai)

Portal.svg
Žalioji
Žalioji (Svėdasai), paminklas.JPG
Nepriklausomybės paminklas, 2017 m.

Žalioji
Koordinatės 55°37′30″š. pl. 25°25′19″r. ilg. / 55.625°š. pl. 25.422°r. ilg. / 55.625; 25.422 (Žalioji)Koordinatės: 55°37′30″š. pl. 25°25′19″r. ilg. / 55.625°š. pl. 25.422°r. ilg. / 55.625; 25.422 (Žalioji)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Svėdasų seniūnija
Gyventojų skaičius 5 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Žalioji (Svėdasai)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žalióji
Kilmininkas: Žaliõsios
Naudininkas: Žãliajai
Galininkas: Žãliąją
Įnagininkas: Žalią́ja
Vietininkas: Žaliõjoje

Žalioji – kaimas Anykščių rajone, šalia kelio  118  KupiškisUtena , tarp Vyžuonų ir Svėdasų, Šventosios dešiniajame krante. Per upę 1939 m. nutiestas Vaižganto tiltas (Juozas Zikaras nukalė bareljefus, tačiau sovietmečiu jie neišliko, bet 1988 m. atkurti ir tiltui sugrąžintas Vaižganto pavadinimas).

Senoji mokykla
Romuvos parkas

Kaime stovi nepriklausomybės paminklas – Rimkų kryžius (8 m, pastatytas 1928 m. Vaižganto iniciatyva, skulptorius Vaižganto sūnėnas Kazys Rimkus, mecenatas Juozas Rimkus, restauruotas 1990 m.), yra mokamas kempingas, viešbutis „Romuvos parkas“.

IstorijaKeisti

Pavadinimo kilmėKeisti

Žmonės įvairiai aiškina vardo kilmę. Esą netoli malūno stovėjusi smuklė žaliomis durimis, kur grįždami iš Utenos kermošių mėgdavę užsukti valstiečiai. Kitų teigimu, Žaliąja kaimas vadinamas dėl jį gaubiančios vaiskios žalumos. [2]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
6 52 32 34 29 15 12 5


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Vytautas Bagdonas. „Svėdasų kraštas“. Vilnius, „Mintis“, 1994. 49 psl.
  3. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  4. ŽaliojiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 870 psl.