Žaliasis spindulys
Žaliasis spindulys (angl. green flash) – žalios šviesos blyksnis, Saulės viršutiniam kraštui pasislepiant žemiau horizonto linijos arba iškylant aukščiau jos. Susidaro dėl atmosferinės dispersijos. Trunka kelias sekundes. Matomas tik tada, kai oras labai skaidrus.[1]
Susidarymas redaguoti
Žemės atmosfera susideda iš nevienodo tankio sluoksnių, kurie nukreipia Saulės spindulius nuo tiesioginio sklidimo krypties (atmosferinės refrakcijos reiškinys) ir sklaido juos į spektrą. Paskutiniai besileidžiančios Saulės spinduliai, išsisklaidydami į spektrą, sudaro spalvotų spindulių vėduoklę. Beje, dėl refrakcijos besileidžianti arba tekanti Saulė prie horizonto atrodo suplota, o regimasis aukštis prie horizonto yra didesnis nei atrodo. Šio reiškinio paaiškinimas toks: dėl refrakcijos apatinis Saulės disko kraštas pakyla vidutiniškai 35°, o viršutinis – 28°, taigi Saulės diskas susiploja 7°. Kai Saulė zenite, refrakcijos nėra.
Žiūrint į Saulę, esančią ties horizontu, žiūrima į ją pro storą atmosferos dujų sluoksnį, kuris dalį spindulių sugeria (vyksta selektyvioji sugertis). Kol Saulė aukštai virš horizonto, jos šviesa nustelbia kur kas mažiau skaisčius žaliuosius spindulius ir žmogus jų nemato.
Kai Saulė nyra už horizonto, paskutinis matomas alyvinės spalvos spindulys, nes atstumas, arba kitaip refrakcijos dydis, tarp kraštinių matomojo spektro spindulių (alyvinio ir raudono) susidaro apie 38°. Bet patys trumpiausi alyviniai, mėlyni ir žydri spinduliai ilgame kelyje per atmosferą (kai Saulė jau prie horizonto) labiausiai išsisklaido, net nepasiekdami žemės paviršiaus. Be to, šios spektro dalies spinduliams mažiausiai jautri žmogaus akis. Saulei slepiantis už horizonto, spalvos greitai keičia viena kitą: po raudonos pasirodo oranžinė, geltona ir paskutiniu akimirksniu – smaragdinė (žaliasis spindulys).
Saulei tekant spalvos keičiasi atvirkštine tvarka: pirmasis švysteli žaliasis spindulys, jį keičia geltonas, oranžinis ir galiausiai iš už horizonto pasirodo raudonas tekančio šviesulio kraštas.[2]
Susidarymo sąlygos redaguoti
Norint pamatyti žaliąjį spindulį reikia trijų sąlygų: turi būti atviras horizontas (pavyzdžiui, rami jūra), skaidrus oras ir giedra ta horizonto dalis, kurioje teka ar leidžiasi Saulė. Likus kelioms minutėms iki saulėlydžio, jau galima pasakyti, ar bus matomas žaliasis spindulys. Jeigu besileidžianti Saulė raudona ir į ją galima žiūrėti be tamsių akinių, tą kartą žaliasis spindulys nebus matomas (nes atmosfera sugeria visus žalius ir mėlynus spindulius, lieka tik raudoni). Jeigu Saulė, artėdama prie horizonto, išliko baltai gelsva ir akinamai ryški, tada gali pasirodyti žaliasis spindulys. Dar labai svarbu, kad ryški būtų horizonto linija. Geriausias sąlygas stebėti žaliąjį spindulį turi jūreiviai, nesunku jį pamatyti ir kalnuose Saulei slepiantis už tolimo kalno keteros.[2]
Trukmė redaguoti
Žaliasis spindulys matomas neilgai. Tai priklauso nuo vietos, geografinės platumos ir metų laiko. Lietuvos platumose žaliasis spindulys gali pasirodyti vienai dviem sekundėms. Einant link ašigalių reiškinio trukmė ilgėja. Ilgiausiai žaliasis spindulys matomas per vasaros ir žiemos solsticijas, kai Saulė yra labiausia nutolusi į šiaurę ir į pietus nuo dangaus pusiaujo.[2]
Formos redaguoti
Žaliojo spindulio reiškinys būna trijų formų:
- Žalias viršutinis Saulės disko kraštelis
- Iš už horizonto besiverčiantis žalios liepsnos liežuvis
- Žaliai žydras ar net žydras spindulys (kai ypač švari ir skaidri atmosfera) [2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/%C5%BDaliasis_spindulys Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Bukantis A. Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilniaus Universitetas. 2009