Jacques Lipchitz

(Nukreipta iš puslapio Žakas Lipšicas)
Žakas Lipšicas
Amedeo Modiljanio nutapyti Žakas ir Berta Lipšicai
Gimė 1891 m. rugpjūčio 22 d.
Druskininkai
Mirė 1973 m. gegužės 16 d. (81 metai)
Kapris
Palaidotas (-a) Jeruzalė
Tautybė žydas
Veikla skulptorius
Sritis Modernizmas
Žymūs apdovanojimai

Prancūzijos Garbės Legiono ordinas

Vikiteka Jacques Lipchitz

Jacques Lipchitz (gimė Chaim Jacob Lipchitz, liet. Žakas Lipšicas; 1891 m. rugpjūčio 22 d. Druskininkai – 1973 m. gegužės 16 d. Kapri, Italija, palaidotas Jeruzalėje) – Lietuvos žydų kilmės skulptorius, žymus kubizmo atstovas, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje, JAV, Izraelyje ir Italijoje.

Biografija

redaguoti

Žakas Lipšicas gimė pirmasis iš šešių vaikų pasiturinčio statybų rangovo Abraomo Lipšico (Lipchitz) ir Rachelės Leach Krinski šeimoje. Tikrasis vardas buvo Chaimas Jakobas. Vardą Žakas skulptorius prisiėmė persikėlęs į Prancūziją. Lipšicas mokėsi vietos žydų mokykloje, Balstogės komercinėje mokykloje ir Vilniaus gimnazijoje. 19061909 m. mokėsi inžinerijos. Visgi pagrindinį dėmesį skyrė dailės studijoms Vilniaus piešimo mokykloje.

1909 m. tėvui nežinant, Ž. Lipšicas išvyko mokytis dailės į Paryžių. Jį rėmė motina, vėliau ir tėvas. Po tėvo bankroto naktimis išvežiodavo vaisius, dirbo pagalbininku kitiems skulptoriams.

Mokėsi Meno mokykloje (École des Beaux-Arts). Lankė Žuliano akademiją (Académie Julian), skulptoriaus R. Verle (Raoul Verlet) studiją ir piešimo kursus Kolarosio akademijoje (Académie Collarossi). Jį domino Egipto, antikinės Graikijos skulptūra.

1912 m. Žakas Lipšicas grįžo į carinę Rusiją atlikti karo tarnybos, tačiau buvo atleistas dėl silpnos sveikatos, grįžo į Paryžių.

Paryžiuje bendravo su kubizmo pradininkais Pablu Pikasu ir Chuanu Grisu, taip pat su Amedeo Modiljaniu, Diegu Rivera, Chaimu Sutinu ir Moze Kislingu. Išsinuomojo studiją Monparnase greta Konstantino Brinkušio.

Žakas Lipšicas sulaukė pripažinimo ir užsakovų 1920 m., kada L. Rosenbergo galerijoje Paryžiuje buvo surengta jo pirmoji personalinė kūrybos paroda.

19151930 m. jis reiškėsi kubizmo principais ir sukūrė žinomiausius savo darbus: „Vyrą su gitara“, „Besimaudančiąją“, „Gyvenimo džiaugsmą“, „Žmogų su mandolina“, seriją bareljefų, primenančių kubistų paveikslus, ir rašytojų Gertrūdos Stain, Žano Kokto skulptūrinius portretus.

1930 m. Paryžiuje, „Galerie de la Renaissance“, 100 jo kūrinių eksponuota retrospektyvioje parodoje. Maždaug tuo metu pastebimas jo stiliaus pasikeitimas. Griežtas, geometrizuotas plokštumas keitė aptakesnės biomorfinės formos. Meilės, vaiko ir motinos, tėvynės, žmogiškumo, gėrio ir blogio kovos temas vaizdavo graikų ir romėnų mitologijos, Senojo testamento įvaizdžiais.

1936–1937 m. Ž. Lipšico darbams buvo skirta atskira galerija Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Jo skulptūra „Prometėjas“ laimėjo prizą.

1941–1945 m. jis su žmona Berta Kitroser gyveno JAV, kur sukūrė „Maldą“, „Pavasarį“, „Piligrimą“, „Giesmių giesmę“, kelias „Prometėjo“ temos interpretacijas.

1946 m. Ž. Lipšicas išvyko į Paryžių, tačiau persigalvojo ir grįžo į JAV. Įsikūrė Niujorke. Jo žmona liko Paryžiuje ir jų šeima iširo. 1948 m. jis vedė skulptorę Julą Halberstat.

1954 m. retrospektyvinė jo paroda surengta Niujorko modernaus meno muziejuje.

1963 m. jis persikėlė į Pietrasantą, Italiją.

Žakas Lipšicas mirė 1973 m. gegužės 16 d. Kapryje, Italijoje. Po mirties jo palaikai buvo perkelti ir palaidoti Jeruzalėje, Har a Menuhot („atilsio kalne“) kapinėse. Jo paskutinę skulptūrą „Mūsų gyvybės medis“ užbaigė Lipšico antroji žmona, skulptorė J. Halberstat. Ji pastatyta Jeruzalėje praėjus penkeriems metams po Žako Lipšico mirties Skopo kalno viršūnėje (aukščiausia kalva Jeruzalėje).

Pagerbimas

redaguoti

Žakas Lipšicas apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono ordinu. 1973 m. jis išrinktas Prancūzijos meno akademijos užsienio nariu. Jis kelių Europos ir JAV universitetų garbės daktaras. Apdovanotas Amerikos menų ir literatūros akademijos Aukso medaliu.

Druskininkuose veikia 1996 m. įkurtas Žako Lipšico vardo muziejus, Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Gintaro Žilio vadovaujama asociacija 2001 m. surengė skulptorių ir menotyrininkų konferenciją Žako Lipšico 110 metų paminėjimui. 2002–2006 m. Druskininkuose suorganizavo skulptūros simpoziumus, kurių pagrindu įkūrė Ž. Lipšico vardo skulptūrų parką. Jame stovi 15 Lietuvos skulptorių darbai iš granito ir metalo „Draugystės“ ir centro „Dainava“ teritorijoje. 2011 m. vyko Mažosios plastikos simpoziumas, skirtas jo 120-osioms gimimo metinėms.

Svarbesni skulptoriaus įvertinimai:[1]

  • 1969 m. Medalis už pasiekimus. Amerikos architektų institutas, Niujorkas.
  • 1969 m. Apdovanojimas už nuopelnus. Jiešivos universiteto Einšteino medicinos centras, Niujorkas.
  • 1966 m. Aukso medalis. Menų ir literatūros akademija, Niujorkas.
  • 1965 m. Apdovanojimas už indėlį į kultūrą. Bostono universitetas, Bostonas.
  • 1965 m. Teisės garbės daktaras. Žydų teologijos seminarija, Niujorkas.
  • 1958 m. Brandėjaus meno apdovanojimas už žymų indėlį į meną, Brandėjaus universitetas, Voltemas.
  • 1952 m. Džordžo D. Vaidenerio Atminimo aukso medalis už skulptūrą „Prometėjas, smaugiantis maitvanagį“. Pensilvanijos meno akademija, Filadelfija.
  • 1946 m. Prancūzijos Garbės Legiono ordinas. Paryžius.
  • 1936 m. Aukso medalis už skulptūrą „Prometėjas, smaugiantis maitvanagį“. Pasaulinė paroda, Paryžius.
  • 1909 m. Pirmasis prizas skulptūros kategorijoje. Žiuljano akademija, Paryžius.

Darbų galerija

redaguoti

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti