Žagarvyšnė

Žagarvyšnė - ankstyvoji vyšnių veislė, pagal vieną iš versijų, kilusi iš Žagarės dvare augintų Vladimirinių vyšnių sėjinukų. Daugiausia jų buvo auginama Šiaurės Lietuvoje apie Žagarę, Skaistgirį ir net plito nuomonė, kad žagarvyšnes sėkmingai galima auginti tik šiose apylinkėse. Kas lankydavosi Žagarėje, visada susidomėdavo šitomis žemomis, anksti sunokstančiomis vyšniomis ir parsiveždavo jų į savąjį kraštą. Bet daugiausia jos plito tada, kai šių apylinkių gyventojai keldavosi gyventi į kitą vietą. Į rajonuotų veislių sąrašą auginti Lietuvoje (dabar Nacionalinis augalų veislių sąrašas) įrašyta 1962 metais ir pradėta plačiai auginti beveik visoje Lietuvoje. Žagarvyšnių yra kelios atmainos, kurios skiriasi vaisių prinokimo laiku, derlingumu, vaismedžių forma ir kitais požymiais.

Žagarvyšnė
Kilmė iš Vladimirinių vyšnių sėjinukų

Vaisiai vidutinio didumo (sveria 2,5–3 g), apvalūs. Odelė ir minkštimas tamsiai raudoni, sultys raudonos. Kauliukas apvalus, smulkus, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Vaisiai vartojami švieži, tinka uogienėms, kompotams, sultims, vynui, trauktinėms gaminti.
Vaismedžiai vidutinio augumo, sudaro vidutiniškai tankius, svyrančiomis šakomis rutuliškus vainikus. Žiemą ištvermingi, žydi anksti, dera gausiai. Savidulkiai. Kokomikozei veislė neatspari. Dauginama skiepais ir šaknų atžalomis.
Mėgsta neužmirkusius, kalkingus, purius ir puveningus priemolius. Geriau auga aukštesnėse, nuo šaltų vėjų apsaugotose sodo vietose.