Žagarės dvaras
|
Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu. Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką. |
56°21′43″ š. pl. 23°15′55″ r. ilg. / 56.36194°š. pl. 23.26528°r. ilg.
| Naujosios Žagarės dvaras | |
|---|---|
 Žagarės dvaras
| |
| Vieta | Žagarės pakraštyje |
| Įkurtas | XVI a., 1858 m. |
| Rūmų stilius | neoklasicizmas, istorizmas |
| Bajorų giminės | Platonas Zubovas |
Naujosios Žagarės dvaras buvo Naujosios Žagarės pakraštyje. Dvaro sodyba su parku sudaro architektūrinį ansamblį (XIX a. sodyba, gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, parkas). Išlikę XIX a. rusų grafo Naryškino statyti rūmai, arklidės, maniežas su grafo lože, apgriuvęs vėjo malūnas, dvaro parkas (sukūrė vokietis Georgas Kuphaltas).
Istorija
redaguoti
Naujosios Žagarės dvaras minimas nuo XVI a. pirmosios pusės. LDK laikais dvaras priklausė Šiaulių ekonomijai, sudarė atskirą jos ūkinį-administracinį vienetą – tam tikrais periodais raktą, vaitystę, guberniją. XVII–XVIII a. inventoriuose minimi mediniai ekonomo rūmai, kiti ūkiniai pastatai.
1795 m. dvaras atiteko Platonui Zubovui. 1857 m. iš jo sūnėno Platono Zubovo dvarą nupirko Dmitrijus Naryškinas, pastatydinęs neoklasicistinius rūmus. 1914 m. Naryškinai dvarą perleido reikalų vykdytojui Jurgiui Gricevičiui.
Tarp 1858–1865 m. pastatyti nauji neoklasicistiniai rūmai, U raidės formos.
XX a. pradžioje pastatytas naujas neogotikinis žirgynas (restauruotas 1973 m.).[1][2][3]
Parkas
redaguotiUnikalus parkas su dvaro kompleksu, mūriniu vėjo malūnu, menančiu baudžiavos laikus, vieninteliu tokio tipo žirgynu Baltijos šalyse. Tai didelis 72 ha ploto peizažinis parkas, kurį XIX a. viduryje įkūrė tuometiniai dvaro valdytojai Zubovai. Vėliau parką įsigijo ir pagal 1898–1900 m. Rygos parkų ir sodų direktoriaus G. Kuphalto projektą tobulino D. Naryškinas. Parke daug alėjų, takų. Išlikusios XIX a. arklidės, vežiminė.