Žagarės II šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia
56°21′41″š. pl. 23°15′09″r. ilg. / 56.3614°š. pl. 23.2524°r. ilg.
Kitos reikšmės – Žagarės šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.- Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Joniškio |
| Savivaldybė | Joniškio rajonas |
| Gyvenvietė | Žagarė |
| Adresas | Švėtės g. 1 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1712 m. |
| Stilius | renesansas |
Žagarės II šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta ant Barboros kalnelio. Bažnyčia garsėja Barboros Umiastauskaitės (1628–1648) atminimu. Mišios aukojamos sekmadieniais 10 val.
Istorija redaguoti
Dvarininkui Mikalojui Syrevičiui fundavus apie 1495 m. Senojoje Žagarėje pastatyta pirmoji bažnyčia. Pasak Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus, 1605 m. medinė Senosios Žagarės bažnyčia sudegė. 1523 m. gegužės 4 d. Mikalojaus Syrevičiaus žmona Marijona Syrevičienė dovanojo bažnyčiai žemės ir netrukus buvo pastatyta nauja. 1655 m. bažnyčia dar kartą degė per švedų karą. Po 1712 metų gaisro buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia iš plytų ir kalkakmenio. Ją fundavo Žagarės dvarininkas Albrechtas Umiastovskis. 1963 m. Senosios Žagarės bažnyčia sovietų valdžios buvo uždaryta ir Barboros Žagarietės palaikai išvežti ir nežinia kur padėti. Iš pradžių joje buvo įrengtas grūdų sandėlis, vėliau Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialas kaimo buities rakandams laikyti. 1994 m. po restauracijos Senosios Žagarės bažnyčia vėl atidaryta. 1994 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ją pašventino. Buvo sutvarkyta bažnyčios kripta ir joje atkurtas simbolinis Barboros Žagarietės karstas. 2003 m. per šv. Petro ir Povilo atlaidus Senosios Žagarės bažnyčioje buvo pašventintas naujas centrinio altoriaus paveikslas, vaizduojantis Šventąją Barborą.
Architektūra redaguoti
Senosios Žagarės bažnyčia yra renesanso stiliaus, stačiakampė, halinė, trijų navų, atskirtų dviem mediniais profiliuotais stulpais. Presbiterija siauresnė už halę, suplokštinta apsidė. Prieangis taip pat siauresnis. Jis statytas 1844 m. Bažnyčios sienos storos, tinkuotos. Langai su segmentine arka. Kairėje bažnyčios pusėje nuo įėjimo yra dvejos durys: vienos iš bažnyčios vidaus, kitos į šventorių. Bažnyčios lubos lentinės. Priekinį fasadą puošia trys arkinės nišos. Stogas gotikinis, aukštas, dengtas skarda. Priekyje – bokštelis varpeliui. Bažnyčios išorė gana santūrių, monumentalių renesanso formų. Yra restauruotas tik didysis bažnyčios altorius, įterpiant į jį naujos pušinės medienos. Išlikusi architektūrinė altoriaus dalis. Sakykla tradiciškai įrengta kairėje bažnyčios pusėje, prie zakristijos sienos. Vargonų choras medinis, paremtas dviem paprastais stulpais ant akmeninių postamentų. Viršuje jie puošti pjaustinėtais, stilizuoto žiedo ornamentais. Bažnyčioje yra vertingas sakraliniu ir meniniu aspektu procesijų altorėlis. Jis medinis, baroko stiliaus. Šiuolaikiškai tapyti arba pertapyti ant presbiterijos sienų šv. Petro ir šv. Pauliaus atvaizdai. Bažnyčia pirmiausia vertinga savo autentiška architektūra. Altorius, sakykla, procesijų altorėlis vertingi meniniu aspektu, nes parodo baroko raidą Lietuvoje.
