Ūta (Kaniava)
| Ūta | ||
|---|---|---|
  Ūta |
||
| 54°06′14″š. pl. 24°38′42″r. ilg. / 54.104°š. pl. 24.645°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Varėnos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kaniavos seniūnija | |
| Gyventojų | 9 | |
 Vikiteka |
Ūta (Kaniava) | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Huta[2], rus. Гута | |
_2020.JPG)
Ūta – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Varėnos, prie kelio 5014 Varėna–Rudnia–Paramėlis–Katra . Per kaimą teka Ūlos intakas Mazupis, aplink supa Dainavos giria (Ūtos, Noškūnų miškai). 2005 m. pastatytas paminklas A. Barauskui (1899–1940 m.).
.jpg)
Istorija redaguoti
Vietovardis kilęs iš žodžio ūtà (← lenk. huta ar blrs. гута) „stiklo, geležies lydykla; dervos degykla“.[3]
Kaimas greičiausiai įsikūrė XVIII a. šalia metalo apdirbimo centro – Rudnios kaimo. Šaltiniuose minima nuo 1744 m. 1798 m. Ūtoje būta 2,5 valako dirbamos žemės. 1850 m. minimos pavardės – Semsės, Barčiai, Klimavičiai, Bigeliai. XIX a. pab. gyventojai vertėsi daugiausia bitininkyste.[4]
XX a. tarpukariu kaimas buvo Lydos apskrityje, Kaniavos valsčiuje. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 54 žmonių, iš kurių 48 užsirašė lietuviais ir 6 lenkais.[5]
1940 m. birželio 15 d. paryčiais Ūtos pasienio sargybos postą užėmė Raudonosios armijos 185-osios šaulių divizijos žvalgybos grupė ir nužudė pasienio policininką Aleksandrą Barauską, nors TSRS vadovybė dar nebuvo davusi oficialaus įsakymo pulti Lietuvą.[6]
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1850 m. | 1886 m. | 1905 m.[7] | 1921 m.[8] | 1931 m.[9] | 1959 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 36 | 44 | 52 | 54 | 81 | 60 | ||
| 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | ||
| 57 | 46 | 26 | 25 | 11 | 9 | ||
| |||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Huta. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 233 psl. (lenk.)
- ↑ Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 60.
- ↑ Vidas Abromaitis. Ko dar nežinome apie Ūlos kraštą, Merkio kraštas, 2022 m. vasario 15 d. Nr. 13, p. 4.
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ Anušauskas A., Sviderskytė G. XX amžiaus slaptieji archyvai. Versus Aureus – Vilnius, 2008. 26 p.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ 10,0 10,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.