Ūmus tubulointersticinis nefritas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tubulointersticinis nefritas – nefrito forma, kuriai būdingas inkstų intersticiumo (audinio gaubiančio inksto kanalėlius) ir kanalėlių pažeidimas. Pagal savo klinikinę eiga gali būti ūminis ir lėtinis. Pagal priežastį pirminis ir antrinis (kaip kitos ligos išraiška).

Etiologija

Ūmų tubulointersticinį nefritą dažniausiai sukelia medikamentai: antibiotikai pvz.: meticilinas, ampicilinas, cefalosporinai; antituberkulioziniai vaistai pvz.: rifampicinas; prieštraukuliniai medikamentai - fenitoinas; nesteroidiniai - vaistai nuo uždegimo; kiti medikamentai - cimetidinas. Kitos priežastys infekcija - ūmus pielonefritas. Lėtinio intersticinio pielonefrito priežastis pirminis (idiopatinis); antrinis dėl vaistų nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir nenarkotiniai analgetikai; litis; kalcinieurino inhibitoriai (ciklosporinas); sunkieji metalai - švinas, kadmis; hematologinės ligos - mielominė liga; metaboliniai sutrikimai - hiperkalcemija/hiperkalciurija, hiperurikemija/hiperurikozurija ir kt.

Morfologija

Inksto biopsinėje medžiagoje matoma - intersticinio audinio uždegiminė infiltracija(limfocitais, makrofagais gali būti eozinofilais) ir edema. Kanaliukų ląstelių paburkimas ir nekrozė. Vėliau gali pasireikšti kanaliukų atrofija ir intersticiumo fibrozę.

Klinika

Ūminis tubulointersticinis nefritas gali pasireikšti per 2 dienas - 2 mėnesius nuo vaistų pavartojimo. Klinikai būdingas juosmens skausmas, padažnėjęs ir gausesnis šlapinimasis - poliurija, nikturija. Gali būti sisteminiai alergijos požymiai karščiavimas, bėrimai. Neoligūrinis ūmus inkstų nepakankamumas.

Diagnostika

Bendrame kraujo tyrime - gali būti eozinofilija, jeigu pasireiškia sisteminės alergijos požymių. Biocheminiame tyrime - pasireiškus inkstų nepakankamumui padidėja serumo kreatinino koncentracija, šlapalo koncentracija, nustatomas sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis. Šlapimo tyrimas -izostenurija, proteinurija (mažiau 1.5 g/24h), leukociturija, eozinofilurija. Echoskopiškai sustorėjusi inksto parenchima. kartais atliekama inksto biopsija (būdingi pokyčiai žiūrėk morfologija).

Gydymas

Šalinti priežastį nutraukti medikamentų vartojimą. Simptominis gydymas - stebėti inkstų funkcija ir jam pasireiškus gydyti ūminį inkstų nepakankamumą.