Švino oksidas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Švino (II) oksidas – cheminis junginys, oksidas, kurio formulė PbO. Šis junginys būna dviejų formų: raudonas, stačiakampės kristalo struktūros, ir geltonas, rombo kristalo struktūros.
Gavimas redaguoti
PbO yra gaunamas kaitinant šviną iki 600 ˚C. Taip pat gaunamas skilimo reakcijos metu kaitinant švino nitratą arba švino karbonatą:
2Pb(NO3)2 → 2PbO + 4NO2 + O2
PbCO3 → PbO + CO2
Kadangi PbO yra amfoterinis junginys, jis gali reaguoti tiek su rūgštimis, tiek su bazėmis.
Naudojimas redaguoti
PbO yra viena iš švino dažų sudedamųjų dalių, taip pat plačiai naudojamas švino stiklo ir keraminio lako gamybai. PbO yra pagrindinė masės, kuri naudojama švino akumuliatorių plokštelėms gaminti, sudedamoji medžiaga. Sumaišius PbO ir glicerolį gaunamas stiprus, vandens nepraleidžiantis glaistas, naudojamas akvariumuose jungti stiklo plokštėms viena su kita. Anksčiau buvo naudojamas tvirtinant stiklą į langų rėmus. PbO taip pat naudojamas kaučiuko perdirbimo į gumą procese ir tam tikrose kondensacijų reakcijose organinėje sintezėje. Gaminant televizorius ir kitus prietaisus švino oksidas reikalingas kineskopuose, kad blokuotų rentgeno spindulius.