Šviesoforas

signalinis įtaisas skirtas eismui reguliuoti

Šviesoforas – šviesinių signalų prietaisas eismo reguliavimui. Naudojamas keliuose, geležinkeliuose.[1]

Šviesoforas

Signalų reikšmės įvairiose pasaulio šalyse

redaguoti

1968 m. pasirašyta Vienos kelių ženklų ir signalų konvencija nurodo šviesoforo signalų naudojimo standartus.[2] Pagal juos šviesoforas turi turėti tris neblyksinčius spalvų signalus (raudoną, geltoną ir žalią). Šviesoforo žibintai gali būti išdėstyti vertikaliai arba horizontaliai, bei privalo būti apvalios arba rodiklių formos.[3]

Atskirose šalyse galimos tokios šviesoforų signalų reikšmės:

 
Lentelė su žalia rodykle Vokietijoje
  • Raudonas – žalias / žalias – raudonas be geltono signalo: pramoniniuose Kinijos centruose raudonas signalas pereina į žalią ir atvirkščiai. Geltono signalo nėra. Vietoje to, šviesoforai turi laikmačius, kurie žalia arba raudona spalva nurodo likusį signalo laiką. Pasiekus „nulį“, šviesoforo signalai pasikeičia ir laikas skaičiuojamas iš naujo. Kiekvienas pėstysis ir vairuotojas gali stebėti, kiek dar truks atitinkama šviesoforo fazė. Taip išvengiama staigaus stabdymo, o laukiantis žalio signalo nepatiria streso. Tokių šviesoforų yra Baltarusijoje, Vokietijoje, pvz.: Hamburge. Pietų Korėjoje naudojami šviečiantys brūkšniukai.
  • Posūkis į dešinę (į kairę) degant raudonam signalui. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Kinijoje paprastai degant raudonam signalui eismas draudžiamas, bet daugelyje valstijų ir provincijų degant raudonam signalui leidžiama sukti į dešinę. Lietuvoje, Vokietijoje ir Ukrainoje degant raudonam signalui leidžiama sukti į dešinę, jeigu ties raudonu šviesoforo signalu įrengta lentelė su žalia rodykle. Lietuvoje lentelės su žaliomis rodyklėmis buvo panaikintos 2020 m. sausio 1 d. Nepaisant to, kad lentelių su žaliomis rodyklėmis panaikinimo data buvo paskelbta 2014 m. spalio mėnesį, nemažai savivaldybių nepasiruošė alternatyvoms, dėl ko 2020 m. sausio mėnesį kilo nemažas pasipiktinimas visuomenėje. Vyriausybė, reaguodama į susidariusią situaciją, leido grąžinti lenteles su žaliomis rodyklėmis, tačiau kiekviena lentelė turi būti suderinta su Viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, kuri atlieka vertinimą eismo saugumo ir pralaidumo požiūriu. Daugelyje Amerikos valstijų degant raudonam signalui leidžiama sukti ir į kairę, jei nėra tai draudžiančio ženklo ir jei sukama iš gatvės su vienpusiu eismu į gatvę taip pat su vienpusiu eismu. Ukrainoje tokiu atveju kai kuriose sankryžose įrengiama lentelė su žalia rodykle į kairę.
  • Papildomos šviesoforo sekcijos signalas:
    Papildoma sekcija su žalia rodykle, įrengta ties žaliu šviesoforo signalu. Kai papildomas signalas įjungtas, leidžiama važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi. Kai papildoma sekcija išjungta, draudžiama važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi, net jeigu dega pagrindinis žalias signalas! (Lietuvoje iki 2019 m. spalio 31 d., Rusijoje ir kitose buvusiose sovietinėse šalyse)
    Papildoma sekcija su žalia rodykle, įrengta ties žaliu šviesoforo signalu. Kai papildomas signalas įjungtas, leidžiama važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi. Kai papildoma sekcija išjungta, bet dega pagrindinis žalias signalas be krypties rodyklių, leidžiama važiuoti visomis kryptimis (Lietuvoje nuo 2019 m. lapkričio 1 d., Vokietijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Rumunijoje)
    Papildoma sekcija su geltona mirksinčia rodykle, įrengta ties žaliu šviesoforo signalu. Kai papildomas signalas įjungtas, leidžiama važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi, praleidus kitus eismo dalyvius. Kai papildoma sekcija išjungta, bet dega pagrindinis žalias signalas, leidžiama važiuoti visomis kryptimis (Prancūzijoje)
    Papildoma sekcija su žalia rodykle, įrengta ties raudonu šviesoforo signalu. Kai papildoma sekcija įjungta, leidžiama važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi, praleidus kitus eismo dalyvius. Kai papildoma sekcija išjungta, bet dega pagrindinis žalias signalas, leidžiama važiuoti visomis kryptimis (Čekijoje, Austrijoje)

Istorija

redaguoti
  • Pirmasis gatvės šviesoforas pasaulyje buvo pastatytas 1868 m. Anglijoje, Londone priešais parlamento rūmus. Jis buvo panašus į daržo kaliausę. Nuleistos jos „rankos“ reiškė „dėmesio“, pakeltos – „stop“. Naktį arba rūko metu šviesoforo „galvoje“ degė dujinis žibintas: žalia šviesa – „dėmesio“, raudona – „stop“.[4]
  • 1912 m. Solt Leik Sityje buvo įrengtas pirmasis elektrinis šviesoforas.[5]
  • 1914 m. Klyvlende (JAV) pasirodė elektrinis šviesos signalizacijos įtaisas – su žalios ir raudonos spalvų lemputėmis.
  • Trijų spalvų šviesoforas atsirado Detroite 1920 m.[6] Kitur šis signalinis žibintas atsirado gerokai vėliau, pvz., Berlyne – 1924 m., Londone – 1925 m.
  • Lietuvoje pirmasis rankinio valdymo gatvių šviesoforas įrengtas 1947 m. Vilniuje, J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje. Ten pat 1953 m. pastatytas automatinis šviesoforas.[7]

Šaltiniai

redaguoti
  1. McShane, Clay (March 1999). „The Origins and Globalization of Traffic Control Signals“ (PDF). Journal of Urban History. 25 (3): 379–404. doi:10.1177/009614429902500304. ISSN 0096-1442. S2CID 110125733. Nuoroda tikrinta 27 October 2019.
  2. 20 . Convention on Road Signs and Signals
  3. 1968, as revised 1995 and 2006. Vienna Convention on Road Signs and Signals. United Nations Publication ECE/TRANS/196. ISBN 978-92-1-116973-7. URL Accessed: 7 January 2022.
  4. Thames Leisure. „12 Amazing Facts About London“. Suarchyvuotas originalas 7 January 2017. Nuoroda tikrinta 25 January 2017.
  5. Bellis, Mary (5 February 1952). „The History of Roads and Asphalt“. theinventors.org.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  6. Moyer, Sheldon (March 1947). „Mr. 'Trafficlight'“. Motor News. Automobile Club of Michigan: 14–15, 27.[neveikianti nuoroda]
  7. Lietuvos kelių policijai – 87 metai Archyvuota kopija 2022-10-04 iš Wayback Machine projekto.