Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Švendubrė
Švendubrė, gatvė.JPG
Gatvinio kaimo vaizdas Švendubrės gatvėje

Švendubrė
Koordinatės 53°58′52″š. pl. 23°56′10″r. ilg. / 53.981°š. pl. 23.936°r. ilg. / 53.981; 23.936 (Švendubrė)Koordinatės: 53°58′52″š. pl. 23°56′10″r. ilg. / 53.981°š. pl. 23.936°r. ilg. / 53.981; 23.936 (Švendubrė)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Druskininkų savivaldybės vėliava Druskininkų savivaldybė
Seniūnija Viečiūnų seniūnija
Gyventojų skaičius 293 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvendubrėVikiteka

lenk. Szandubra[1]

Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Švendùbrė
Kilmininkas: Švendùbrės
Naudininkas: Švendùbrei
Galininkas: Švendùbrę
Įnagininkas: Švendubrè
Vietininkas: Švendùbrėje

Švendubrė – gatvinis kaimas Druskininkų savivaldybės pietuose, 5 km nuo Druskininkų. Švendubrė įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante, prie pat Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos. Švendubrės pietuose į Nemuną įteka Nemunykštis (Kubilnyčia). Į pietus nuo pagrindinės – gatvinio plano kaimo dalies – slėnio aukštumoje už Kubilnyčios įsikūrusi atskira Švendubrės dalis, vadinama Pereselcais (liet. Persikraustėliais). Yra sezoninio upių pasienio kontrolės punktas.[3] Netoliese (į rytus) plyti Raigardo slėnis. Raigardo seniūnaitija.

Kaime yra Šv. Antano koplyčia, šiaurės vakariniame pakraštyje Nemuno pašlaitėje stūkso mitologinis Velnio akmuo (geologinis gamtos ir istorijos paminklas).

Velnio akmuo

IstorijaKeisti

 
Paminklas politinių kalinių ir tremtinių atminimui
 
Autobusų stotelė (kelias  5016  DruskininkaiŠvendubrė )

Archeologinių ir tautosakinių žinių apie Švendubrės apylinkes yra Teodoro Narbuto ir Zigmanto Gliogerio darbuose, Fiodoro Pokrovskio archeologiniame Vilniaus gubernijos žemėlapyje. 1951 m. čia dirbo Geologijos instituto kompleksinė ekspedicija, vėliau – kitos mokslinės žvalgomosios ekspedicijos. Užfiksuotos akmens amžiaus ir senovės gyvenvietės, rasta titnago, keramikos ir kitų gaminių fragmentų. Kaimo dalyje, vadinamoje Pereselcais, nuo seno stovėjo kryžiai, čia XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje laidoti nekrikštyti kūdikiai, savižudžiai. Pokario metais pilant kelio sankasą, kapinyno kalvelė (Magilnykas) buvo smarkiai apardyta, rasta daug žmonių kaulų. Jų buvo išplauta iš šlaito ir per didįjį Nemuno potvynį 1958 m.

Švendubrės kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1620 m. tarp kitų šalia esančių kaimų ir Pervalko miestelio (Baltarusijos pusėje). Švendubrės kaimo istorija susijusi su jį valdžiusiu Pervalko dvaru, kuris priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1707 m. dvaro inventoriaus duomenimis, Švendubrė buvo didžiausias dvarui priklausęs kaimas, turėjęs 18 sodybų su 11,75 valakų žemės. 1714 m. duomenimis, kaimo sklypų sudėtis ir žemėvalda nepakito, tačiau kaime tuo metu tebuvo 6 gyvenamos sodybos. Pro čia ėjo kelias iš Pervalko į Merkinę ir Vilnių. XVIII a. viduryje Švendubrėje minima karčema. Pasak dabartinių kaimo gyventojų prisiminimų, XIX a. karčema (neaišku, ar ta pati XVIII a.) stovėjo kaimo rytinėje dalyje, prie kelio Pervalkas–Druskininkai sankryžos. 17381802 m. kaime dvigubai padidėjo sodybų. Po Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimo priklausė Gardino gubernijai.

Kaimo gyventojai daugiausia vertėsi žemdirbyste, medžiokle: 1793 m. kaime buvo 17 baudžiauninkų ir 3 kiauninkų sodybos. Vienas gyventojas tuo metu laikė karčemą. Švendubrės ekonominį gyvenimą veikė netolimi Pervalkos ir Ratnyčios miesteliai ir dvaras. Vietiniai žmonės čia įsigydavo būtiniausių prekių, parduodavo išaugintą derlių. Švendubrė vystėsi palyginti nežymiai, nes stovėjo nuošaliau nuo pagrindinio Vilniaus–Gardino kelio, todėl čia užklysdavo tik smulkūs prekiautojai ir žmonės iš kaimyninių gyvenviečių.

Pagal Lenkijos valdžios 1921 m. atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 463 žmonės, iš kurių 344 buvo užrašyti lenkais, o 119 užsirašė lietuviais.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919-1925 m. Pariečės valsčius
1925-1940 m. Druskininkų valsčius
1940 m. Pariečės rajonas
1940-1941 m. Alytaus apskritis
1941-1944 m. Balstogės sritis
1944-1946 m. Alytaus apskritis
1946-1950 m. Varėnos apskritis
19501995 m. Ratnyčios apylinkė Varėnos rajonas
19951999 m. Ratnyčios seniūnija Varėnos rajono savivaldybė Alytaus apskritis
19992000 m. Druskininkų savivaldybė
2000 Viečiūnų seniūnija


 
Kryžius prie pirkios
 
Švendubrės ūlyčia
 
Koplytėlė

Pavadinimo kilmėKeisti

Kaimo vardą žmonės kildina iš žodžių „šventoji dauba“.

ArchitektūraKeisti

Švendubrės kaimas yra saugomas architektūros paminklas (unik. kodas 10340).[5] Per Valakų reformą pertvarkytas į gatvinį rėžinį, vienpusio plano kaimą. Sodybos išsidėsčiusios pagal Švendubrės ir Akmens gatves. XX a. pradžioje sodybiniams rėžiams susiaurėjus, sklypai dalyti skersai arba užimant nenaudojamus žemės plotus į šiaurės pusę. 1972 m. Švendubrės g. praplėsta. Švendubrės istorinėje dalyje vyrauja XIX a. pab. – XX a. I p. sodybinis 2-4 pastatų užstatymas: vienaaukščiai su pastogėmis gyvenamieji pastatai (pirkios arba mūriniai namai), svirnai, tvartai ir sklypų gilumoje kluonai.

Kaimas įsikūręs dviejose Raigardo kraštovaizdžio draustinio terasose: palei Švendubrės g. esančios sodybos – slėnio pirmoje terasoje, o prie Akmens g. – kluonai bei dalis sodybų antroje terasoje. Pietrytinėje dalyje esančios sodybos įsikūrusios šlaite. Pastatai formuoja stačiakampį, daugiakampį ar trapecijos formos plano kiemą, mediniai ir mūriniai namai bei mediniai ūkiniai pastatai galiniu ar šoniniu fasadu orientuoti į Švendubrės ir Akmens g. Po XX a. vidurio kito kai kurių sodybų struktūra, pastatų kiekis, jų išorė – dalis medinių namų apmūryta silikatinėmis plytomis ar mūriniai namai apkalti medinėmis lentomis.

KultūraKeisti

2001 m. režisierius Vytautas V. Landsbergis sukūrė filmą „Švendubrės šamanas“. Kaimelyje atsiskyrėlio gyvenimą gyvenančio vieno garsiausių Lietuvos poetų modernistų Vytauto Bložės kūrybinis portretas. Filme rodoma archyvinių kadrų, menančių „Poetinio Druskininkų rudens“ gimimo užuomazgas. Taip pat filme gausu paties poeto skaitomos poezijos, prisiminimų, transcendentinių apmąstymų.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1921 m. ir 2014 m.
1921 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur. 1982 m.[7] 1987 m.[8]
463 487 508 435 400 351
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2014 m.[9] - -
347 281 293 390 - -


Žymūs žmonėsKeisti

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
  2. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  3. Švendubrės sezoninio upių pasienio kontrolės punktas
  4. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
  5. „Paminklas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-24. 
  6. Švendubrė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 442 psl.
  7. ŠvendubrėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 37 psl.
  8. Švendubrė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 236 psl.
  9. „Druskininkų savivaldybė - Istorija“. druskininkai.lt. 2014-06-25. Suarchyvuotas originalas 2015-07-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23. 

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  DRUSKININKAI – 5 km
Ratnyčia – 6 km
 
Lipliūnai - 2 km
     
     
     
Jaskonys – 6 km
Gerdašiai – 4 km Pervalkas – 4 km