Švenčionių apskrities žydų holokausto vieta

Švenčionių apskrities žydų holokausto vieta
Paminklas žydų genocido vietoje
Švenčionių apskrities žydų holokausto vieta
Koordinatės	55°10′01″š. pl. 25°58′52″r. ilg.
Vieta	Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija	Švenčionėlių seniūnija
Plotas	14 000 m²
Registro Nr.	u.k. 11241 / IV643

Švenčionių apskrities žydų holokausto vieta, arba Švenčionėlių holokausto vieta – masinio žydų sušaudymo vieta Švenčionių rajone, prie Švenčionėlių, Platumų kaimą supančiame miške. Švenčionių apskrities žydų tautybės gyventojų holokausto vieta paskelbta nacionaliniu kultūros paminklu (unikalus kodas – 11241). Antrojo pasaulinio karo žudynių vieta yra priešingoje Žeimenos upės pusėje nuo Švenčionėlių. Aukų atminimui įamžinti įrengtas memorialas.

Istorija

Vokiečiams 1941 m. vasarą okupavus Naujuosius Švenčionis, tą lemtingą rudenį visi Švenčionių apskrityje gyvenę žydų tautybės asmenys (tarp kurių buvo įvairių profesijų atstovai – gydytojai, banko darbuotojai, rabinai ir kt.) buvo suvaryti į getą ir po kurio laiko sušaudyti. Šioje vietoje, buvusiame Švenčionėlių poligone, 1941 m. spalio 8-10 d. įvykdytos egzekucijos metu nužudyti ir užkasti 3 726 Švenčionių apskrities gyventojai, daugiausiai žydai, kurie buvo kilę iš Švenčionių, Švenčionėlių, Ignalinos, Daugėliškio, Kaltanėnų, Linkmenų, Pabradės, Adutiškio, Stajėtiškio, Saldutiškio, Labanoro, Mielagėnų, Salamiankos, Ceikinių ir kitų vietovių. Egzekuciją organizavo nacistinės Vokietijos valdžia ir Švenčionių apskrities policijos vadas P. Januškevičius, Švenčionių valsčiaus policijos viršininkai, Švenčionėlių burmistras K. Cicėnas, policijos viršininkas B. Gruzdys, Ypatingasis būrys (vadas J. Šidlauskas), Švenčionių apskrities policininkai ir pagalbiniai policininkai.

Skirtingų istorinių šaltinių teigimu, miške prie Švenčionėlių už Žeimenos upės buvo sušaudyta 7-8 tūkstančiai žydų.

Vieta

Masiniam žydų naikinimui vieta pasirinkta netoli Švenčionėlių, už Žeimenos upės plytinčiame Platumų kaimo pušyne. Ten dar buvo išlikę buvusio poligono barakų. 1941 m. rugpjūčio viduryje Švenčionių valsčių policijos viršininkai gavo slaptą Švenčionių apskrities viršininko įsakymą dėl visų apskrities žydų suvarymo prie Švenčionėlių ir jų turto konfiskavimo. Suvaryti į barakus, žydai juose nežmoniškomis sąlygomis praleido apie savaitę laiko. Barakai buvo apsupti tvora, aplinkinės vietos užminuotos. Spalio mėnesio pradžioje atvykęs apskrities policijos viršininkas perdavė vokiečių valdžios nurodymą – sušaudyti visus Švenčionių apskrities, 22 aplinkinių miestelių žydus. 1941 m. spalio mėnesį kraupiai egzekucijai suvaryta net apie 8000 žydų.

1961 m. aukų atminimui įamžinti įrengtas memorialas – ant puslankio formos žemių sampilo pastatytas obeliskas, 3 betoninės atraminės sienelės. 1984 m. memorialas rekonstruotas pagal architektės Astutės Bučinskaitės projektą. 1993 m. paminklas dar kartą rekonstruotas. Memorialo centre esančiose granito plokštėse lietuvių ir žydų kalbomis buvo iškalti miestelių, kuriuose gyveno žydai, pavadinimai. Kitas didesnis tvarkymas atliktas 2002 m. - teritorija išgrįsta trinkelėmis, pastatyti suolai.

Pagal naują tvarkybos darbų programą, siekiama sutvarkyti memorialą, išsiaiškinti ir sudaryti nužudytų žydų sąrašą bei jį įprasminti naujoje informacinėje lentoje. Istorikams, žydų bendruomenės nariams sudėtinga identifikuoti konkrečius asmenis, nužudytus ir palaidotus šalia Švenčionėlių, nors buvo kreiptasi į ne vieną archyvą, remtasi leidiniu „Švenčionių apskrities dvidešimt trijų žydų bendruomenių atminimo knyga“ (1965 m. išleista Tel Avive).