Švenčionių apskritis
Švenčionių apskritis Свенцянский уезд | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Vilniaus gubernijoje | ||||
Administracinis centras | Švenčionys | |||
Valsčiai | 21 (1913) | |||
1843-1915 | ![]() | |||
Gyventojų | 172 231 (1897), 223 300 (1914) | |||
Plotas | 5 237 km² (1897) |
Švenčionių apskritis (rus. Свенцянский уезд) – Rusijos imperijos administracinis vienetas dabartinės Lietuvos šiaurės rytuose ir gretimose Baltarusijos teritorijose, egzistavęs 1842–1915 m.
Užėmė teritorijas, kur dabar yra Švenčionių rajonas Lietuvoje, taip pat Pastovių rajonas Baltarusijoje.
IstorijaKeisti
Atsirado 1843 m. performavus Užnerio apskritį. Iki 1915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai.
1897 m. apskrityje gyveno 172,2 tūkst. gyventojų, iš kurių 47,5 % buvo baltarusiai; 33,8 % - lietuviai, 7,1 % - žydai; 6,0 % - lenkai; 5,4 % - rusai. Švenčionių mieste gyveno 6025 žmonių[1].
1915–1918 m. per apskritį ėjo fronto linija, ir ji buvo panaikinta. 1918 m. atkurta Lenkijos sudėtyje kaip Švenčionių apskritis.
Administracinis suskirstymasKeisti
1913 m. apskrityje buvo šie valsčiai: Žukainių valsčius (Александровская), Vyšniavo valsčius (Вишневская), Vaistamo valsčius (Войстомская), Adutiškio valsčius (Годутишская), Daugėliškio valsčius (Давгелишская), Дуботовская, Zablatiškės valsčius (Заболотишская), Užunarotės valsčius (Занорочская), Kiemeliškių valsčius (Кемелишская), Kabilninko valsčius (Кобыльникская), Kamojų valsčius (Комайская), Kuktiškių valsčius (Кукутишская), Linkmenų valsčius (Лынгмянская), Lentupio valsčius (Лынтупская), Mielagėnų valsčius (Мелеганская), Peršaukščio valsčius (Михайловская), Švenčionių valsčius (Свенцянская), Svierių valsčius (Свирская), Tverečiaus valsčius (Тверечская), Šėmeto valsčius (Шеметовская), Jasevos valsčius (Ясевская)[2].
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1897 | 5237 | 172 231 |
| |
1914 | 5237 | 223 300 |
IšnašosKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- Свенцянский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900. (rus.)