Atverti pagrindinį meniu

Švedijos lėnai, arba Švedijos grafystės (šved. län) – Švedijos administraciniai teritoriniai vienetai, egzistuojantys paraleliai su kitais administraciniais vienetais – provincijomis. Yra 21 lėnas. Pagal Europos Sąjungos Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą priskiriami NUTS 3 lygmeniui. Kiekvienas lėnas dar suskirstytas į komunas, kurių šiuo metu suskaičiuojama 290.

Teisinė būklėKeisti

Švedijos lėnai turi vietos savivaldą − gubernijos administraciją (länsstyrelse), skiriamą Švedijos vyriausybės. Ji yra atskaitinga vyriausybei bei parlamentui − rikstagui. Administracijos uždavinys yra koordinuoti vietos savivaldą pagal vyriausybės ir parlamento vykdomą politiką, atsižvelgiant į vietines ypatybes ir reikalavimus.

Kiekvienas lėnas turi renkamą tarybą į vietos savivaldą − landstingą (landsting). Svarbiausias landstingo uždavinys yra rūpintis socialiniu ir medicininiu aprūpinimu savo lėne.

LėnaiKeisti

IstorijaKeisti

Lėnai buvo įsteigti 1634 m., Akselio Oksenšterno iniciatyva, siekiant modernizuoti šalies administravimą. Iki tol Švedijoje egzistavo provincijos, kurios išliko kaip alternatyvi, tradicinė administravimo sistema iki mūsų dienų. Kai kurie lėnai suformuoti provincijų pagrindu ir sutapo su provincijų teritorijomis, arba su provincijų dalimis. Lėnai apėmė ne tik Švedijos, bet ir Suomijos teritorijas, kurios priklausė Švedijos karalystei.

Per istoriją kai kurie lėnai keitė pavadinimus, buvo suskaidomi (pvz., Norlando lėnas 1645 m. padalintas į tris dalis), neretai jungiami (paskutinis jungimas įvyko 1999 m., iš trijų lėnų suformuojant Vestra Jotalandą). 1809 m. Švedija buvo priversta atiduoti 5 rytinius lėnus Rusijos imperijai, kurie vėliau tapo Suomijos teritorija ir davė pagrindą Suomijos lėnų vystymuisi (pastarosios po daugybės reformų panaikintos 2010 m.).

NuorodosKeisti