Švedijos geografija

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Švedijos geografija
Map of Sweden Cities (polar stereographic).png
Žemynas Europa
Regionas Skandinavija
Plotas 450 295 km²
91,31 % žemės
8,69 % vandens
Pakrantė 3 218 km
Sienos Norvegija 1 619 km
Suomija 545 km
Aukščiausias taškas Kebnekaisė
2 109 m
Žemiausias taškas Kristianstadas
-2,41 m
Ilgiausia upė Klarelvenas-Jotaelvenas
720 km
Didžiausias ežeras Venernas
5 650 km²

Švedija – valstybė Šiaurės Europoje; didesnė Skandinavijos pusiasalio dalis. Rytuose ir pietuose skalauja Baltijos jūra ir šios jūros Botnijos įlanka; per 20 tūkst. salų, salelių ir šcherų pakrantėje, didžiausios salos km²: Gotlandas 3 001, Elandas 1 344, Orustas 346, Hisingenas 192, Vermdė 180, Čiernas 147, Vedė 125, Forė 113. Pietvakariuose Baltijos ir Šiaurės jūras jungia Eresuno, Kategato ir Skagerako sąsiauriai.

Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su Norvegija (1 619 km), šiaurės rytuose su Suomija (586 km). Švedijos teritorijos ilgis iš šiaurės į pietus 1 574 km, plotis iš vakarų į rytus 440 km. Šeštadalis teritorijos už poliaračio.

PaviršiusKeisti

Kalvų kraštas; 25 % teritorijos yra žemiau nei 100 m virš jūros lygio, 20 % pakilęs aukščiau nei 500 m virš jūros lygio; vidutinis šalies aukštis 276 m virš jūros lygio. Aukščiausia viršūnė Kabnekaisė (2 111 m virš jūros lygio) Skandinavijos kalnuose.

KlimatasKeisti

Būdingas vidutinių platumų jūrinis su švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis pietuose, pereinantis iš jūrinio į žemyninį viduryje ir subarktinis šiaurėje. Drėkinimas perteklinis, švelninantis Baltijos jūros ir Golfo srovės poveikis.

DirvožemisKeisti

Norlande vyrauja jaurinis, Svealande – velėninis jaurinis, Jotalande – miškų rudžemis.

AugalijaKeisti

Miškai užima 60% , kalnų tundra, tundra ir miškatundrė 15% , vidaus vandenys (ežerai ir upės, bet ne pelkės) 9% , dirbamoji žemė 7% , pievos ir ganyklos 2 % šalies teritorijos.

GyvūnijaKeisti

Paplitę miškų gyvūnai: briedžiai, rudosios meškos, lūšys, vilkai, lapės, kiaunės, stirnos, voverės, kiškiai; Norlande veisiasi šiauriniai elniai, šiaurinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai. Pajūryje, pelkėse ir ežeruose daug paukščių: žąsų, ančių, gulbių, žuvėdrų, kirų; upėse ir ežeruose paplitę upėtakiai, lašišos, ešeriai, lydekos, unguriai, Baltijos jūroje – menkės, strimelės, bretlingiai, krevetės. Ypač saugomi jūriniai ereliai ir ereliai žuvininkai, ūdros, Baltijos ruoniai.