Švabijos Gmiundas
Švabijos Gmiundas (vok. Schwäbisch Gmünd) − miestelis Vokietijoje, Badeno-Viurtembergo žemėje. Jis yra maždaug 50 km į rytus nuo Badeno-Viurtembergo sostinės Štutgarto. Švabijos Gmiunde 2011 m. gyveno 59 749 gyventojų.
| Švabijos Gmiundas vok. Schwäbisch Gmünd | |
|---|---|
| |
 | |
  Švabijos Gmiundas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija
|
| Žemė |  Badenas-Viurtembergas
|
| Apskritis | Rytų Apių apskritis |
| Regionas | Štutgarto regionas |
| Meras | Richard Arnold (CDU) |
| Gyventojų | 59 749 |
| Plotas | 113 km² |
| Tankumas | 529 žm./km² |
| Altitudė | 321 m |
 Vikiteka |
Švabijos Gmiundas |
Lietuvių karo pabėgėlių stovykla redaguoti
Po Antrojo pasaulinio karo, Švabijos Gmiundas buvo amerikiečių valdomoje zonoje. Švabijos Gmiunde veikė lietuvių, lenkų ir latvių karo pabėgėlių stovykla.
Švabijos Gmiunde veikė gimnazija, kurią baigė rašytojas Algimantas Mackus ir kunigas Vytas Memėnas.[1] Gimnazijoje dirbo lietuvių parapijos kapelionas Andrius Baltinis ir psichiatras Vytautas Majauskas, kuris taip pat vadovavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus medicinos seserų mokyklai. Iš Niurtingeno perkelta Aukštesnioji technikos mokykla buvo aukšto lygio, nes didelę dalį jos darbuotojų sudarė buvę universiteto dėstytojai. Joje dėstė Alfonsas Jurskis, vienas iš radijo ir televizijos pradininkų Lietuvoje. Veikė ir amatų mokykla.[2] Įsteigta biblioteka, gavusi pustrečio šimto lietuviškų knygų iš Centrinės LTB bibliotekos, daugiausia iš visų stovyklos bibliotekų.[3]
Kazys Merkis Švabijos Gmiunde įsteigė lietuvių šachmatininkų klubą, kuris 1947–1948 m. ir 1948–1949 m. laimėjo Viurtembergo pirmenybes.
Stovykloje savo meno studiją turėjo dailininkas Česlovas Janušas, vienas iš Pasaulio lietuvių dailininkų ir architektų sąjungos steigėjų.[4] 1948 metų spalio 23–24 dienomis Švabijos Gmiunde vyko sąjungos suvažiavimas.[5]
Filosofas Juozas Girnius gyveno Švabijos Gmiunde nuo 1947 metų iki 1949 metų. Filosofas Antanas Maceina, istorikas Zenonas Ivinskis, kunigas Alfonsas Sušinskas ir žurnalistas Vytautas Kasniūnas taip pat kurį laiką gyveno Švabijos Gmiunde. Antanas Maceina apie Juozą Girnių rašė: „Žmogus be Dievo“… tai knyga, kurios metmenys parašyti jau Vokietijoje, Švabijos Gmiundo stovykloje, kur Girnius su šeima turėjo vieną vienintelį kambarėlį ir kur masė mūsiškių, aprūpinta pane et circensibus, pasiliko ištikima sau tinginiaudama ir girtuokliaudama. Girnius tuo tarpu rašė knygą apie žmogų be Dievo. Iš ano meto jo stalčiuose guli dar vienas neišleistas veikalas apie žmogų ir techniką. Taigi žmogaus problema, iš vienos pusės, ryšium su Dievu, iš kitos – ryšium su žemės apvaldymu technine kūryba kaip dk ir patraukė Girniaus dėmesį anomis stovyklinėmis dienomis.[6] Juozas Girnius pranešimą skaitė 1950 metų sausio 12-13 dienomis Švabijos Gmiunde vykusioje konferencijoje išlaikyti lietuvių tautinį potencialą.[7]
1949 m. žurnalas „ Aidai“ buvo perkeltas į Švabijos Gmiundą. Jį redagavo Jonas Girnius, vėliau Paulius Jurkus. 1949 m. Švabijos Gmiunde leistas moksleivių ateitininkų žurnalas „Ateitis“. Nuo 1950 m. Lietuvių evangelikų liuteronų jaunimo ratelis pradėjo leisti dvisavaitinį leidinį „Jaunimo ratelis“.
1949 m. surengta trečioji Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos literatūrinė šventė. Apdovanoti Jurgis Jankus, N. Mazalaitė, Julius Kaupas, Marius Katiliškis ir dailininkas P Osmolskis.[8]
1949 m. LTB ŠV Knygų Leidybos Komisija persikėlė į Švabijos Gmiundą, kur užbaigė savo veiklą. Česlovas Jovaiša išleido „Ispanų kalbos pamokas pirmajam kursui“. Prie knygų leidybos prisidėjo kooperatyvas „Parama“. J.Rimeikis nusipirko „Ventos“ leidyklą iš L.Vismanto ir kurį laiką knygas leido Švabijos Gmiunde, tarp jų ir Antano Maceinos knygą.[9]
1950 m. į Švabijos Gmiundą suvažiavo Mažosios Lietuvos tarybos skyrių pirmininkai, kurių buvo apie 70. Suvažiavime paskelbė rezoliuciją, kad Mažosios Lietuvos taryba yra visos Mažosios Lietuvos gyventojų valios reiškėją.
Stovykloje augo šokio pedagogė Milda Memėnaitė Aguilar, gyveno agronomas Zenonas Garšva.[10] Rašytojas Jonas Mekas savo dienoraščiuose įamžino stovyklos gyvenimą.[11]
1950 m. vasarą buvo uždaryta Švabijos Gmiundo stovykla, paskutinė lietuvių stovykla. Į pabaigą joje gyveno 900 lietuvių.[12]
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Author: Algimantas Mackus“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Lithuanian refugee professional training in West Germany in 1944-1950 (secondary and higher education)/Lietuviu karo pabegeliu profesinis rengimas Vakaru Vokietijoje 1944-1950 m. (vidurinis ir aukstesnysis ugdymas)“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Remigijus Misiūnas. Lietuviai Vakarų Europoje 1945-1952 m.: Tremtiniai - DP - emigrantai. VII. Platinimas“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Gintaro muziejus vasarą pasitiks trimis naujomis parodomis“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Gyvenimas pokarinėje Vokietijoje“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Apie filosofus, istorikus, literatus“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Aidai. Lietuvybė“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Virginija Paplauskienė. Dar kartą apie "Sugrįžimus"“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-07-08. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Remigijus Misiūnas. Lietuviai Vakarų Europoje 1945-1952 m.: Tremtiniai - DP - emigrantai. V. Stovyklinė leidyba“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Mama jam kalbėdavo apie Lietuvos pievas, pušis ir beržus, dabar tas grožybes jis išvydo savo akimis“. Suarchyvuotas originalas 2012-10-11. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
- ↑ „Aušra Alšauskaite. Egzilio patirtys Jono Meko kūryboje“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Remigijus Misiūnas. Lietuviai Vakarų Europoje 1945-1952 m.: Tremtiniai - DP - emigrantai“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 4 d..
