Šv.Pauliaus Atsivertimo bažnyčia

Švento Pauliaus Atsivertimo bažnyčia, lenk. Kościół Nawrócenie św. PawłaRomos katalikų parapijinė bažnyčia pietryčių Lenkijos Liublino mieste.

Istorija redaguoti

 
Bažnyčios šoninis vaizdas

Plytų mūro pastatas bernardinų vienuolių dėka iškilo 14701497 m., po keleto gaisrų 15571569 m. ir 16021630 m. buvo atstatytas. Darbams vadovavo statybininkai Rudolfas Negronis ir Jokūbas Balinis, pastatas įgavo renesansinių bruožų. 1762 m. ir 1790 m. bažnyčia kapitališkai suremontuota. 1827 m. perstatytas vakarinis įėjimas, įrengtas prieangis. Po 18501860 m. ir 1903 m. pertvarkymų pasiketė fasado išvaizda. Darbus finansavo didikų Sobeskių, Potockių, Zamoiskių šeimos. Šventovė kelis kartus remontuota ir XX amžiuje. Šiuo metu centrinį altorių puošia Liublino globėjo Šv.Antano paveikslas, lankytojai grožisi ir išraiškingais skliautais.

ATR laikais prie Šv.Pauliaus Atsivertimo bažnyčios veikė bernardinų vienuolynas su turtinga biblioteka. 1864 m. Rusijos caro valdininkai vienuolyną uždarė, bažnyčiai aptarnauti palikti 1–2 vienuoliai. 1884 m. vyskupas Kazimieras Vnorovskis pašventino naują parapiją, kuriai priklausė pietinės miesto dalies tikintieji.

Katalikų šventovės vardas įėjo į Liublino unijos istoriją: vienuolyne gyveno į pasirašymą atvykę bajorai, o bažnyčioje buvo aukojamos padėkos Šv.Mišios. Kad suspetų į pamaldas karalius Žygimantas Augustas nusprendė vykti ne karieta, o atjojo raitas risčia ir kartu su lietuvių bei lenkų pasiuntiniais giedojo giesmę „Te Deum Laudamus”.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti