Švč. Trejybės koplyčia Liubline

Švenčiausios Trejybės koplyčia (lenk. Kaplica Trójcy Świętej) – Romos katalikų koplyčia pietryčių Lenkijos Liublino mieste, istorinis ir architektūrinis XIVXV a. paminklas. Ypač vertinamos vidaus patalpų viduramžių freskos, nutapytos bizantiniu stiliumi.

Švč. Trejybės koplyčios vaizdas vėlų vakarą

Istorija redaguoti

Koplyčios atsiradimas siejamas su Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo valdymo laikais; manoma, kad 1327 m. ji jau buvo išmūryta. Šventovė priklausė Liublino piliai ir stovėjo jos kieme. 1407 m. Lietuvos–Lenkijos valdovo Jogailos iniciatyva koplyčia buvo rekonstruota gotikiniu stiliumi, o 1418 m. į Liubliną buvo pakviesti tapybos meistrai iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės rytinių žemių. Jiems buvo pasiūlyta ištapyti koplyčios vidines sienas.

 
Jogaila suklupęs prieš Dievo Motiną. Freska koplyčios vidinėje sienoje

Darbus atliko anoniminių menininkų grupė pagal tuo metu nusistovėjusius stačiatikių bažnyčios kanonus. Freskų atsiradimą finansavo Jogaila – tai byloja ir išlikęs Jogailaičių dvigubas kryžius virš įėjimo, be to karaliui pašvęsti du paveikslai. Viename jų Jogaila pavaizduotas ant žirgo, angelas deda jam ant galvos karūną ir į rankas įteikia kryžių. Antrame jis klūpo prie Dievo Motinos.

Katalikiška koplyčia aptarnavo pilies gyventojus. 1569 m. jos menėse buvo susirinkę Lietuvos ir Lenkijos bajorų pasiuntiniai ir derėjosi dėl būsimos Liublino unijos sąlygų. Ant koplyčios vienos iš sienų matomas užrašas lotynų kalba: Pio(tr) Jeżewski (1569) unia facta est cum ducatus Lytuanie. Jį galėjo palikti vienas iš Unijos pasirašymo liudininkų ir primena Lietuvą (tekste Lytuanie).

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti