Bagarai

Bagarai
Gyventojų skaičius	> 1 mln.
Populiacija šalyse	vakarų Sudanas, rytų Čadas, Nigeris, Nigerija, Kamerūnas
Kalba (-os)	Čado arabų k. dialektas
Religijos	islamas (sunitai)
Giminingos etninės grupės	beduinai, arabai

Bagarai (kitaip žinomi kaip Šuva Arabai) – klajoklių beduinų tauta, gyvenanti Sahelio teritorijoje tarp Čado ežero ir Nilo: istoriniuose Sahelio civilizacijos regionuose: Kanem-Bornu, Darfūre ir Nubijoje.

Verčiasi galvijų auginimu. Į dabartinę savo apgyvendintą teritoriją atvyko XIV–XV a. iš Numidijos.

Kilmė

Bagarų paplitimo teritorija

Bagarai atsirado Čade apie 1635 m. susijungus kelioms arabiškai kalnančiom grupėm. DNR rodo bendrą kilmę su Kvatano arabais. Jie kilę iš Juhaina arabų, kurie migravo iš Arabijos ir vėliau Šiaurės Afrikos.

Bagarų gentys Sudane: Rizeigat, Ta’iša, Beni Halba, ir Habanija Darfure ir Mesiria Zurug, Mesiria Humur, Havazma ir Avlad Himaid Kordofane, Beni Selam prie Baltojo Nilo. Miseiria iš Jebel Muno kalba savo kaimynų tamų Nilo-Sacharos kalba.

Maža bagarų bendruomenė Nigeryje, Difos regione, vadinama Difos arabais. Jie gyvena prie Čado ežero ir pasitraukė iš Nigerijos po Antro pasaulinio karo. Jie kildina save iš Mahamidų klano.

Istorija

Sudano bagarai buvo Mahdi sukilimo prieš turkų-egiptiečių valdymą XIX a. pabaigoje branduolys. Mahdžio padėjėjas Abdallahi ibn Muhammad buvo kilęs iš bagarų Ta'aiša genties. Mahdi laikotarpiu (1883–1898 m.) dešimtys tūkstančių bagarų kėlėsi į Centrinį Sudaną. Po pralaimėjimo Karario mūšyje 1898 m. dauguma jų grįžo į Darfūrą ir Kordofaną. Pagal britų netiesioginio valdymo sistemą bagarų gentis valdė jų vadai nazirai. Dauguma jų lojalūs Umma partijos nariai, kuriai nuo XX a. vidurio vadovavo.

Furo sultonas XVIII a. vidury davė bagarams žemių, tad jie nebuvo labai aktyvūs per Darfūro krizę, bet jie labai įsivėlę į kitus konfliktus Čade ir Sudane. Nuo 1985 m. Sudano vyriausybė ginklavo bagarų gentis, kad šios kovotų su Sudano Liaudies Išsivasdavimo Armija, kuri kovojo už Pietų Sudano nepriklausomybę. Jie suformavo pasienio būrius ir raitelių brigadas, kutios plėšikavo ir grobė vergus Pietų Sudano kaimuose. Sudano vyriausybė pažadėjo nesikišti jei bagarai grobs gyvulius ir žemę.

Per Antrąjį Sudano pilietinį karą bagarai pagrobė tūkstančius dinkų moterų ir vaikų. Taip pat buvo pavergiami žmonės iš nuba genties. Darfūre apie 1995 m. pagrindinės bagarų gentys sudarė taikos sutartis su Sudano Liaudies Išsivasdavimo Armijos grupėmis ir pareiškė, kad nesikiš daugiau į konfliktą.