Šuolis į aukštį

Šuolis į aukštį – lengvosios atletikos rungtis, kurioje sportininkai turi įveikti kuo didesnį aukštį, šokdami atsispyrę nuo žemės ir nekliudę aukščio kartelės. Rungtis buvo įtraukta į pirmąsias 1896 m. vasaros olimpines žaidynes Graikijos sostinėje Atėnuose ir nuo to laiko vykdyta visose olimpiadose ir pasaulio čempionatuose. 19001912 m. olimpinėse žaidynėse taip pat buvo paplitusi šuolio į aukštį stovint rungtis. Šuolis į aukštį yra priskiriamas tiek žiemos, tiek vasaros sezonų rungtims. Pasaulio rekordai priklauso Javier SotomayorKubos (2,45 m) ir Stefka KostadinovaBulgarijos (2,09 m). Abu rekordai pasiekti atviro stadiono varžybose. Šiandieninėse varžybose visi atletai naudoja fosbury techniką.

Žirklių technika

Istorija redaguoti

Pirmosios šuolio į aukštį varžybos įvyko XIX a. Škotijoje. Jose sportininkai naudojo žirklių techniką. XX a. šuolio technikos pradėjo kisti. Pirmasis atsisakęs žirklių tipo šuolio buvo JAV-Airijos lengvaatletis M.F. Sweeney ir pasiekė 1,97 m pasaulio rekordą.

1896 m. olimpinėse žaidynėse visus medalius pelnė JAV atstovai. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo Ellery Clark. 1928 m. apdovanota pirmoji olimpinė čempionė. Ją tapo Ethel CatherwoodKanados, kuri taip pat pasiekė ir pasaulio rekordą. Pirmajame 1983 m. pasaulio čempionate aukso medalius abiejų lyčių rungtynėse nuskynė Tarybų Sąjungos atstovai: Genadijus Avdenjenko ir Tamara Bykova.

Varžybų eiga redaguoti

Šuolio į aukštį taisyklės yra analogiškos šuolio su kartimi taisyklėms. Sportininkai privalo pasiekti kuo didesnį aukštį, šokdami virš konstrukcijos su kartele. Pašokus žemiau kartelės arba šuolio metu numetus ją – rezultatas neįskaitomas. Olimpiadoje ir pasaulio čempionate vykdomi pusfinaliai. Jų metu sportininkas, norėdamas patekti į finalą turi įvykdyti numatytą normatyvą. Jeigu įvykdžiusių normatyvą yra per mažai (dažniausiai reglamentas reikalauja 12 sportininkų), tuomet likusias vietas užpildo geriausius rezultatus parodę sportininkai. Lietuvos čempionate ir kituose smulkesniose varžybose pusfinalių nebūna. Šuolininkai neprivalo vykdyti kiekvieno šuolio, kokiame aukštyje šoks, sportininkai gali pasirinkti patys. Tris kartus iš eilės neįveikęs aukščio – sportininkas pasitraukia iš tolesnių varžybų. Sportininko klaidos skaičiuojamos iš eilės, neatsižvelgiant į aukštį. Pavyzdžiui: jeigu sportininkas du sykius neįveikė 1,95 m aukščio ir pasirinko 1,97 m aukštį, jis vis tiek turi tik vieną bandymą. Sportininkai įveikę tą patį aukštį skirstomi pagal klaidų kiekį, pavyzdžiui:

Atletas 1,87 1,90 1,93 1,96 1,99 2,02 Aukštis Vieta
A - - XO XO XO XXX 1,99 1
B O - O O XXX 1,96 3
C O - XO XO X-- XX 1,96 4
D - XO O XXO XXO XXX 1,99 2
E - - - XXX 5

Geriausi šuolininkai į aukštį redaguoti

Vyrai (stadionas) redaguoti

Vieta Rekordas Sportininkas Šalis Metai
1. 2,45 Javier Sotomayor   Kuba 1993
2. 2,42 Patrik Sjöberg   Švedija 1987
3. 2,41 Igor Paklin   Sovietų Sąjunga 1985
4. 2,40 Rudolf Povarnitsyn   Sovietų Sąjunga 1985
Sorin Matei   Rumunija 1990
Charles Austin   Jungtinės Amerikos Valstijos 1991
Vyacheslav Voronin   Rusija 2000
8. 2,39 Zhu Jianhua   Kinija 1984
Hollis Conway   Jungtinės Amerikos Valstijos 1989
10. 2,38 Gennadiy Avdeyenko   Sovietų Sąjunga 1987
Sergey Malchenko   Sovietų Sąjunga 1988
Dragutin Topic   Serbija 1993
Troy Kemp   Bahamos 1995
Artur Partyka   Lenkija 1996
Jacques Freitag   Pietų Afrikos Respublika 2005
Andriy Sokolovskyy   Ukraina 2005
Andrey Silnov   Rusija 2008

Moterys (stadionas) redaguoti

Vieta Rekordas Sportininkė Šalis Metai
1. 2,09 Stefka Kostadinova   Bulgarija 1987
2. 2,08 Blanka Vlašić   Kroatija 2009
3. 2,07 Lyudmila Andonova   Bulgarija 1984
4. 2,06 Kajsa Bergqvist   Švedija 2003
Hestrie Cloete   Pietų Afrikos Respublika 2003
Yelena Slesarenko   Rusija 2004
Ariane Friedrich   Vokietija 2009
8. 2,05 Tamara Bykova   Sovietų Sąjunga 1984
Heike Henkel   Vokietija 1991
Inha Babakova   Ukraina 1995
Tia Hellebaut   Belgija 2008
Chaunté Lowe   Jungtinės Amerikos Valstijos 2010

Vyrai (maniežas) redaguoti

Vieta Rekordas Sportininkas Šalis Metai
1. 2,43 Javier Sotomayor   Kuba 1989
2. 2,42 Carlo Thränhardt   Vakarų Vokietija 1988
3. 2,41 Patrik Sjöberg   Švedija 1987
4. 2,40 Hollis Conway   Jungtinės Amerikos Valstijos 1991
Stefan Holm   Švedija 2005
Ivan Ukhov   Rusija 2009
7. 2,39 Dietmar Mögenburg   Vakarų Vokietija 1985
Ralf Sonn   Vokietija 1991
9. 2,38 Igor Paklin   Sovietų Sąjunga 1987
Gennadiy Avdeyenko   Sovietų Sąjunga 1987
Steve Smith   Jungtinė Karalystė 1994
Wolf-Hendrik Beyer   Vokietija 1994
Sorin Matei   Rumunija 1995
Matt Hemingway   Jungtinės Amerikos Valstijos 2000
Yaroslav Rybakov   Rusija 2005
Linus Thörnblad   Švedija 2007

Moterys (maniežas) redaguoti

Vieta Rekordas Sportininkė Šalis Metai
1. 2,08 Kajsa Bergqvist   Švedija 2006
2. 2,07 Heike Henkel   Vokietija 1992
3. 2,06 Stefka Kostadinova   Bulgarija 1988
Blanka Vlašić   Kroatija 2010
5. 2,05 Tia Hellebaut   Belgija 2007
Ariane Friedrich   Vokietija 2009
7. 2,04 Alina Astafei   Vokietija 1995
Anna Chicherova   Rusija 2003
Yelena Slesarenko   Rusija 2004
10. 2,03 Tamara Bykova   Sovietų Sąjunga 1983
Monica Iagar   Rumunija 1999
Marina Kuptsova   Rusija 2002

Lietuvos šuolininkai į aukštį redaguoti

Šioje rungtyje nacionaliniai rekordai priklauso Rolandui Verkiui (2,34 m) ir Airinei Palšytei (2,01 m). Šalies šuolininkai į aukštį stambiausiose tarptautinėse varžybose pasirodė dar Tarybų Sąjungos laikais. Olimpinėse žaidynėse dalyvavęs pirmasis Lietuvos šuolininkas į aukštį buvo Kęstutis Šapka. Įveikęs 2,15 m aukštį jis pasidalijo 12-13 vietas. Kitas lengvaatlečių pasirodymas Olimpiadoje buvo jau po valstybingumo atkūrimo. 2012 m. Europos lengvosios atletikos čempionate Lietuvos šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys pelnė sidabro medalį (2,31 m). 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pirmąja nepriklausomos šalies atstove tapo Nelė Savickytė (vėliau Žilinskienė). Ji šaliai atstovavo net tris kartus. 1993 m. Universiadoje Žilinskienė pelnė sidabro medalį. Dar viena olimpietė buvo Karina Vnukova. Ji 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse liko 23 vietoje. Pasaulio čempionate daugkartinė ir vienintelė dalyvė buvo Nelė Žilinskienė. Ji taip pat parvežė ir Europos čempionato bronzą. Nuo 2010 m. puikius rezultatus demonstruoja ir šaliai tarptautinio lygio varžybose atstovauja Airinė Palšytė. Ji ne tik pakartojo Nelei Žilinskienei priklausantį rekordą, bet ir 2017 m. sausio mėnesį jį pagerino 2 centimentrais.

Nuorodos redaguoti