Šuolis į aukštį
Šuolis į aukštį – lengvosios atletikos rungtis, kurioje sportininkai turi įveikti kuo didesnį aukštį, šokdami atsispyrę nuo žemės ir nekliudę aukščio kartelės. Rungtis buvo įtraukta į pirmąsias 1896 m. vasaros olimpines žaidynes Graikijos sostinėje Atėnuose ir nuo to laiko vykdyta visose olimpiadose ir pasaulio čempionatuose. 1900–1912 m. olimpinėse žaidynėse taip pat buvo paplitusi šuolio į aukštį stovint rungtis. Šuolis į aukštį yra priskiriamas tiek žiemos, tiek vasaros sezonų rungtims. Pasaulio rekordai priklauso Javier Sotomayor iš Kubos (2,45 m) ir Stefka Kostadinova iš Bulgarijos (2,09 m). Abu rekordai pasiekti atviro stadiono varžybose. Šiandieninėse varžybose visi atletai naudoja fosbury techniką.

Istorija
redaguotiPirmosios šuolio į aukštį varžybos įvyko XIX a. Škotijoje. Jose sportininkai naudojo žirklių techniką. XX a. šuolio technikos pradėjo kisti. Pirmasis atsisakęs žirklių tipo šuolio buvo JAV-Airijos lengvaatletis M.F. Sweeney ir pasiekė 1,97 m pasaulio rekordą.
1896 m. olimpinėse žaidynėse visus medalius pelnė JAV atstovai. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo Ellery Clark. 1928 m. apdovanota pirmoji olimpinė čempionė. Ją tapo Ethel Catherwood iš Kanados, kuri taip pat pasiekė ir pasaulio rekordą. Pirmajame 1983 m. pasaulio čempionate aukso medalius abiejų lyčių rungtynėse nuskynė Tarybų Sąjungos atstovai: Genadijus Avdenjenko ir Tamara Bykova.
Varžybų eiga
redaguotiŠuolio į aukštį taisyklės yra analogiškos šuolio su kartimi taisyklėms. Sportininkai privalo pasiekti kuo didesnį aukštį, šokdami virš konstrukcijos su kartele. Pašokus žemiau kartelės arba šuolio metu numetus ją – rezultatas neįskaitomas. Olimpiadoje ir pasaulio čempionate vykdomi pusfinaliai. Jų metu sportininkas, norėdamas patekti į finalą turi įvykdyti numatytą normatyvą. Jeigu įvykdžiusių normatyvą yra per mažai (dažniausiai reglamentas reikalauja 12 sportininkų), tuomet likusias vietas užpildo geriausius rezultatus parodę sportininkai. Lietuvos čempionate ir kituose smulkesniose varžybose pusfinalių nebūna. Šuolininkai neprivalo vykdyti kiekvieno šuolio, kokiame aukštyje šoks, sportininkai gali pasirinkti patys. Tris kartus iš eilės neįveikęs aukščio – sportininkas pasitraukia iš tolesnių varžybų. Sportininko klaidos skaičiuojamos iš eilės, neatsižvelgiant į aukštį. Pavyzdžiui: jeigu sportininkas du sykius neįveikė 1,95 m aukščio ir pasirinko 1,97 m aukštį, jis vis tiek turi tik vieną bandymą. Sportininkai įveikę tą patį aukštį skirstomi pagal klaidų kiekį, pavyzdžiui:
Atletas | 1,87 | 1,90 | 1,93 | 1,96 | 1,99 | 2,02 | Aukštis | Vieta |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
A | - | - | XO | XO | XO | XXX | 1,99 | 1 |
B | O | - | O | O | XXX | 1,96 | 3 | |
C | O | - | XO | XO | X-- | XX | 1,96 | 4 |
D | - | XO | O | XXO | XXO | XXX | 1,99 | 2 |
E | - | - | - | XXX | — | 5 |
Geriausi šuolininkai į aukštį
redaguotiVyrai (stadionas)
redaguotiVieta | Rekordas | Sportininkas | Šalis | Metai |
---|---|---|---|---|
1. | 2,45 | Javier Sotomayor | Kuba | 1993 |
2. | 2,42 | Patrik Sjöberg | Švedija | 1987 |
3. | 2,41 | Igor Paklin | Sovietų Sąjunga | 1985 |
4. | 2,40 | Rudolf Povarnitsyn | Sovietų Sąjunga | 1985 |
Sorin Matei | Rumunija | 1990 | ||
Charles Austin | Jungtinės Amerikos Valstijos | 1991 | ||
Vyacheslav Voronin | Rusija | 2000 | ||
8. | 2,39 | Zhu Jianhua | Kinija | 1984 |
Hollis Conway | Jungtinės Amerikos Valstijos | 1989 | ||
10. | 2,38 | Gennadiy Avdeyenko | Sovietų Sąjunga | 1987 |
Sergey Malchenko | Sovietų Sąjunga | 1988 | ||
Dragutin Topic | Serbija | 1993 | ||
Troy Kemp | Bahamos | 1995 | ||
Artur Partyka | Lenkija | 1996 | ||
Jacques Freitag | Pietų Afrikos Respublika | 2005 | ||
Andriy Sokolovskyy | Ukraina | 2005 | ||
Andrey Silnov | Rusija | 2008 |
Moterys (stadionas)
redaguotiVieta | Rekordas | Sportininkė | Šalis | Metai |
---|---|---|---|---|
1. | 2.10 | Jaroslava Mahuchikh | Ukraina | 2024 |
2. | 2,09 | Stefka Kostadinova | Bulgarija | 1987 |
3. | 2,08 | Blanka Vlašić | Kroatija | 2009 |
2,07 | Lyudmila Andonova | Bulgarija | 1984 | |
4. | 2,06 | Kajsa Bergqvist | Švedija | 2003 |
Hestrie Cloete | Pietų Afrikos Respublika | 2003 | ||
Yelena Slesarenko | Rusija | 2004 | ||
Ariane Friedrich | Vokietija | 2009 | ||
8. | 2,05 | Tamara Bykova | Sovietų Sąjunga | 1984 |
Heike Henkel | Vokietija | 1991 | ||
Inha Babakova | Ukraina | 1995 | ||
Tia Hellebaut | Belgija | 2008 | ||
Chaunté Lowe | Jungtinės Amerikos Valstijos | 2010 |
Vyrai (maniežas)
redaguotiVieta | Rekordas | Sportininkas | Šalis | Metai |
---|---|---|---|---|
1. | 2,43 | Javier Sotomayor | Kuba | 1989 |
2. | 2,42 | Carlo Thränhardt | Vakarų Vokietija | 1988 |
3. | 2,41 | Patrik Sjöberg | Švedija | 1987 |
4. | 2,40 | Hollis Conway | Jungtinės Amerikos Valstijos | 1991 |
Stefan Holm | Švedija | 2005 | ||
Ivan Ukhov | Rusija | 2009 | ||
7. | 2,39 | Dietmar Mögenburg | Vakarų Vokietija | 1985 |
Ralf Sonn | Vokietija | 1991 | ||
9. | 2,38 | Igor Paklin | Sovietų Sąjunga | 1987 |
Gennadiy Avdeyenko | Sovietų Sąjunga | 1987 | ||
Steve Smith | Jungtinė Karalystė | 1994 | ||
Wolf-Hendrik Beyer | Vokietija | 1994 | ||
Sorin Matei | Rumunija | 1995 | ||
Matt Hemingway | Jungtinės Amerikos Valstijos | 2000 | ||
Yaroslav Rybakov | Rusija | 2005 | ||
Linus Thörnblad | Švedija | 2007 |
Moterys (maniežas)
redaguotiVieta | Rekordas | Sportininkė | Šalis | Metai |
---|---|---|---|---|
1. | 2,08 | Kajsa Bergqvist | Švedija | 2006 |
2. | 2,07 | Heike Henkel | Vokietija | 1992 |
3. | 2,06 | Stefka Kostadinova | Bulgarija | 1988 |
Blanka Vlašić | Kroatija | 2010 | ||
5. | 2,05 | Tia Hellebaut | Belgija | 2007 |
Ariane Friedrich | Vokietija | 2009 | ||
7. | 2,04 | Alina Astafei | Vokietija | 1995 |
Anna Chicherova | Rusija | 2003 | ||
Yelena Slesarenko | Rusija | 2004 | ||
10. | 2,03 | Tamara Bykova | Sovietų Sąjunga | 1983 |
Monica Iagar | Rumunija | 1999 | ||
Marina Kuptsova | Rusija | 2002 |
Lietuvos šuolininkai į aukštį
redaguotiŠioje rungtyje nacionaliniai rekordai priklauso Rolandui Verkiui (2,34 m) ir Airinei Palšytei (2,01 m). Šalies šuolininkai į aukštį stambiausiose tarptautinėse varžybose pasirodė dar Tarybų Sąjungos laikais. Olimpinėse žaidynėse dalyvavęs pirmasis Lietuvos šuolininkas į aukštį buvo Kęstutis Šapka. Įveikęs 2,15 m aukštį jis pasidalijo 12-13 vietas. Kitas lengvaatlečių pasirodymas Olimpiadoje buvo jau po valstybingumo atkūrimo. 2012 m. Europos lengvosios atletikos čempionate Lietuvos šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys pelnė sidabro medalį (2,31 m). 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pirmąja nepriklausomos šalies atstove tapo Nelė Savickytė (vėliau Žilinskienė). Ji šaliai atstovavo net tris kartus. 1993 m. Universiadoje Žilinskienė pelnė sidabro medalį. Dar viena olimpietė buvo Karina Vnukova. Ji 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse liko 23 vietoje. Pasaulio čempionate daugkartinė ir vienintelė dalyvė buvo Nelė Žilinskienė. Ji taip pat parvežė ir Europos čempionato bronzą. Nuo 2010 m. puikius rezultatus demonstruoja ir šaliai tarptautinio lygio varžybose atstovauja Airinė Palšytė. Ji ne tik pakartojo Nelei Žilinskienei priklausantį rekordą, bet ir 2017 m. sausio mėnesį jį pagerino 2 centimentrais.