Šumero karalių sąrašas

Šumero karalių sąrašas (angl. Sumerian King List) – senovės manuskriptas, užrašytas šumerų kalba, išvardijantis Šumero (senovės pietų Irake) valdovus tiek iš šumerų, tiek ir iš kaimyninių dinastijų, jų numanomus trukusios valdžios laikotarpius, „oficialių“ karalysčių vietas. Buvo tikėta, kad karalystės buvo perduodamos iš vieno miesto į kitą dievų dėka, atspindėdamos to regiono hegemoniją. Dokumento paskutinė vienintelė atestuota versija siekia Vidurinįjį bronzos amžių.

Vienas geriausiai išlikusių sąrašo variantų molinėje lentelėje

Sąrašas redaguoti

Ankstyviausios datos yra apytikslės, paremtos galimais archeologiniais šaltiniais. Šis sąrašas tėra vienintelis šaltinis ikiakadinio laikotarpio valdovams. Pradedant Lugal-zage-si ir III Uruko dinastija, kurią nugalėjo Sargonas iš Akado, čia išvardintų sekančių valdovų chronologija yra labiau suprantama.

Prieštvaniniai valdovai redaguoti

Archeologiniai, epigrafiniai ar kiti duomenys istoriškai nepatvirtina nė vieno iš ikidinastinių (t. y., prieš Pasaulio tvaną) valdovų. Galimai jie atitinka Ankstyvojo bronzos amžiaus Džemdet Nasro laikotarpio kultūrą, kuri baigėsi prieš ~2900 m. pr. m. e., prieš pat dinastijų periodą, jei jie nebuvo sukurti vien tik mitologiniu pagrindu. Šiam periodui būdingi neįtikėtinai ilgi valdymo periodai, tačiau archeologai patvirtina daugelio minimų senovės miestų-valstybių lokalizacijas. Lentelėje valdymo trukmė pateikiama šumerų matavimo vienetais sarais (= 3 600), nerais (= 600), ir sososais (= 60).^[1]

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos
Karalystei nusileidus iš dangaus, sostas buvo įkurdintas Eridu, kur Alulimas tapo karaliumi; jis valdė 28 800 metų.
Alulimas		8 sarai (28 800 m.)	XXXV-XXX a. a. pr. m. e.
Alalngaras		10 sarų (36 000 m.)
Po to Eridu žlugo, ir karalystė atiteko Bad-tibirai.
En-Menluana		12 sarų (43 200 m.)
En-Mengalana		8 sarai (28 800 m.)
Dumuzidas Piemuo	piemuo	10 sarų (36 000 m.)
Po to Bad-tibira žlugo, ir karalystė atiteko Larakui.
Ensipadzidana		8 sarai (28 800 m.)
Tada Larakas žlugo, ir karalystė atiteko Zimbirui.
En-Mendurana		5 sarai ir 5 nerai (21 000 m.)
Tada Zimbiras žlugo, ir karalystė atiteko Šurupakui.
Ubara-Tutu		5 sarai ir 1 neras (18 600 m.)
Tada viską nušlavė tvanas. Kasinėjimai bei geologiniai ir radioizotopiniai tyrimai liudija ~ 2900 m. pr. m. e. buvusių potvynių pėdsakus Šurupake ir kituose Šumero miestuose, į šiaurę iki pat Kišo. Polichrominės keramikos rasta iš karto žemiau vandens stichijos suneštų sluoksnių ribos.

I Kišo dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Po tvano karalystei nusileidus iš dangaus, sostas buvo įkurdintas Kiše.
Jušuras		1200 m.	istoriškai neapibrėžta	iki Etanos kitų vardų nėra jokiuose šaltiniuose, jų buvimas archeologiškai nepagrįstas
Kulasina-Bel		960 m.
Nangišlišma		670 m.
Entarahana		420 m.
Babumas		300 m.
Puanumas		840 m.
Kalibumas		960 m.
Kalumumas		840 m.
Zukakipas		900 m.
Atabas (arba A-ba)		600 m.
Mašda	Atabo sūnus	840 m.
Arviumas	Mašdos sūnus	720 m.
Etana	piemuo, pakilęs į dangų ir suvienijęs svetimas žemes	1500 m.
Balihas	Etanos sūnus	400 m.
Enmenuna		660 m.
Melem-Kišas	Enmenunos sūnus	900 m.
Barsalnuna	(Enmenunos sūnus)*	1200 m.
Zamugas	Barsalnunos sūnus	140 m.
Tizkaras	Zamugo sūnus	305 m.
Ilku		900 m.
Iltasadumas		1200 m.
En-Mebaragesis	kuris privertė Elamo žemę paklusti	900 m.	~ 2600 m. pr. m. e.	anksčiausiai šiame sąraše epigrafiniais įrašais patvirtintas valdovas
Aga	En-Mebaragesio sūnus	625 m.	~ 2600 m . pr. m. e.	Gilgamešo iš Uruko amžininkas, pagal „Epą apie Gilgamešą“
Tada Kišą nugalėjo, ir karalystė atiteko E-anai.

I Uruko dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Meškiangašeras iš E-anos	Utu sūnus	324 m.	~ XXVII a. pr. m. e.
Meškiangašeras žengė į jūrą ir dingo.
Enmerkaras	Meškiangašero sūnus, Unugo karalius, kuris pastatė Unugą (Uruką)	420 m.
Lugalbanda	piemuo	1200 m.
Dumuzidas Žvejys (Dumuzi)	žvejys, kurio miestas buvo Kuara. (Jis užgrobė En-Mebaragesį plikomis rankomis.)*	100 m.	~ 2600 m. pr. m. e.
Gilgamešas	kurio tėvas buvo vaiduoklis (?), Kulabos ponas	126 m.	~ 2600 m. pr. m. e.	pasak „Gilgamešo epo“, amžininkas su Aga iš Kišo^[2]
Urnungalis	Gilgamešo sūnus	30 m.
Udulkalama	Urnungalio sūnus	15 m.
Labašumas		9 m.
Enuntarahana		8 m.
Mešhė	kalvis	36 m.
Melemana		6 m.
Lugalkitunas		36 m.
Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė Urimas (Uras).

I Uro dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos
Meš-Anepada		80 m.	~ XXVI a. pr. m. e.
Meškiang-Nana	Meš-Anepados sūus	36 m.
Elulu		25 m.
Balulu		36 m.
tada nugalėjo Urimą ir karalystę perėmė Avanas.

Avano dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Trys Avano karaliai		356 m.	~ XXVI a. pr. m. e.
Tada Avaną nugalėjo ir karalystę perėmė Kišas.

II Kišo dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos
Susuda	vėlėjas	201 m.	~ XXVI a. pr. m. e.
Dadasigas		81 m.
Mamagal	valtininkas	360 m.
Kalbumas	Mamagalo sūnus	195 m.
Tugė		360 m.
Menuna	Tugės sūnus	180 m.
Enbi-Ištaras		290 m.
Lugalngu		360 m.
Tada Kišą nugalėjo ir karalystę perėmė Hamazis.

I Lagašo dinastija (~ 2500 – ~ 2271 m. m. pr. m. e.) neminima Karalių sąraše, nors ji gerai žinoma iš kitų įrašų.

Hamazio dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Hadanišas		360 m.	~ 2500 m. pr. m. e.
Tada Hamazį nugalėjo ir karalystę perėmė Unugas (Urukas).

II Uruko dinastija redaguoti

Valdovas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
En-Šakušana	60 m.	~ XXV a. pr. m. e.	sakoma, užkariavo dalį Šumero; Eanatumas iš Lagašo tvirtina užėmęs Šumerą, Kišą ir visą Mesopotamiją.
Lugalkinišeudu arba Lugal-ure	120 m.		Entemenos iš Lagašo amžininkas
Argandea	7 m.
Tada Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė Urimas (Uras).

II Uro dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos
Nanis		120 m.	~ XXV a. pr. m. e.
Meškiangnana II	Nanio sūnus	48 m.
(?)		2 m.
Urimą nugalėjo ir karalystę perėmė Adabas.

Adabo dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Lugal-Anemundu		90 m.	~ XXV a. pr. m. e.	sakoma, užkariavo visą Mesopotamiją nuo Persijos įlankos iki Zagroso kalnų ir Elamo
Tada Adabą nugalėjo ir karalystę perėmė Maris.

Mario dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos
Anbu		30 m.	~ XXV a. pr. m. e.
Anba	Anbu sūnus	17 m.
Bazis	odininkas	30 m.
Zizis iš Mario	vėlėjas	20 m.
Limeras	'gudug' žynys	30 m.
Šarum-iteras		9 m.
Marį nugalėjo ir karalystę perėmė Kišas.

III Kišo dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Kubaba (Kug-Bau)	smuklės šeimininkė, kuri sustiprino Kišą	100 m.	~ XXV a. pr. m. e.	vienintelė žinoma moteris Karalių sąraše
Tada Kišą nugalėjo ir karalystę perėmė Akšakas.

Akšako dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Unzi		30 m.	~ XXV–XXIV a. a. pr. m. e.
Undalulu		6 m.
Ururas		6 m.
Puzur-Nirahas		20 m.		amžininkas su Kug-Bau iš Kišo
Išu-Ilas		24 m.
Shu-Suenas iš Akšako	Išu-Ilo sūnus	7 m.
Tada Akšaką nugalėjo ir karalystę perėmė Kišas.

IV Kišo dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Puzur-Suenas	Kug-Bau sūnus	25 m.	~ XXIV–XXIII a. a. pr. m. e.
Ur-Zababa	Puzur-Sueno sūnus	400 (6?) m.	~ 2300 m. pr. m. e.	pagal Karalių sąrašą, Sargonas buvo jo taurininkas
Zimudaras		30 m.
Usi-vataras	Zimudaro sūnus	7 m.
Eštar-mutis		11 m.
Išme-Šamašas		11 m.
(Šu-ilišu]])*		(15 m.)*
Nanija	juvelyras	7 m.	~ 2303-2296 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Tada Kišą nugalėjo ir karalystę perėmė Unugas (Urukas).

III Uruko dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Lugal-zage-si		25 m.	~ 2296–2271 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)	sakoma, nugalėjo Urukaginą iš Lagašo, taip pat ir Kišą bei kitus šumerų miestus, sukurdamas vieningą karalystę; jį savo ruožtu nuvertė Sargonas.
Tada Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė Agadė (Akadas)

Akado dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Sargonas	tas, kurio tėvas buvo UR-Zababos sodininkas, taurininkas, tapo Agadės karaliumi	40 m.	~ 2270–2215 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)	nugalėjo Lugalzagesį iš Uruko, užėmė Šumerą ir sukūrė Akado imperiją
Rimušas iš Akado	Sargono sūnus	9 m.	~ 2214–2206 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Maništišu	Rimušo vyresnysis brolis, Sargono sūnus	15 m.	~ 2205–2191 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Naram-Sinas iš Akado	Maništišu sūnus	56 m.	~ 2190–2154 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Šarkališaris	Naram-Sino sūnus	25 m.	~ 2153–2129 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Kas buvo karalius?
Irgigis Imis Nanumas Ilulu	ir tada 4 iš jų valdė tik 3 metus		~ 2128–2125 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Dudu iš Akado		21 m.	~ 2125–2104 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Šu-Durul	Dudu sūnus	15 m.	~ 2104–2083 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)	Akadas atitenka Gutijų dinastijai
Tada Agadę nugalėjo ir karalystę perėmė Unugas (Urukas).

IV Uruko dinastija redaguoti

(Galimai žemutinės Mesopotamijos valdovai buvo amžininkai su Akado dinastija)

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos
Ur-ninginas		7 m.	~ 2091? – 2061? m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Ur-gigiras	Ur-ningino sūnus	6 m.
Kuda		6 m.
Puzur-ilis		5 m.
Ur-Utu (ar Lugal-melemas')	(Ur-gigiro sūnus)*	25 m.
Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė gutijų kariuomenė.

II Lagašo dinastija (prieš ~ 2093–2046 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)) neminima Karalių sąraše, nors gerai žinoma iš kitų įrašų.

Gutijų valdymas redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Gutijų kariuomenėje nebuvo nė vieno žymaus karaliaus; jie turėjo savus valdovus, kurie valdė 3 metus.
Inkišušas		6 m.	~ 2147–2050 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Zarlagabas		6 m.
Šulmė (arba Jarlagašas)		6 m.
Silulumešas (arba Silulu)		6 m.
Inimabakešas (arba Duga)		5 m.
Igešaušas (arba Ilu-Anas)		6 m.
Jarlagabas		3 m.
Ibatė iš gutijų		3 m.
Jarla (arba Jarlangabas)		3 m.
Kurumas		1 m.
Apilkinas		3 m.
La-erabumas		2 m.		įrašas ant kuokos
Irarumas		2 m.
Ibranumas		1 m.
Hablumas		2 m.
Puzur-Suenas	Hablumo sūnus	7 m.
Jarlaganda		7 m.		įrašas ant pamato Umoje
(?)		7 m.		Si-um arba Si-u? — įrašas ant pamato Umoje
Tiriganas		40 dienų		nugalėtas Utu-hengalo iš Uruko
Tada gutijų kariuomenę nugalėjo ir karalystę perėmė Unugas (Urukas).

V Uruko dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Utu-hengalas		neatitinkančios datos (427 m. / 26 m. / 7 m.)	~ 2055–2048 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)	nugali Tiriganą ir Gutijų dinastiją, paskiria Ur-Namą Uro valdytoju
tada Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė Urimas (Uras).

III Uro dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Ur-Nama (Ur-Namu)		18 m.	~ 2047–2030 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)	nugali Namahanį iš Lagašo; Utu-hengalo iš Uruko amžininkas
Šulgis	Ur-Namos sūnus	46 m.	~ 2029–1982 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)	mėnulio/saulės užtemimas 2005 m. pr. m. e.
Amar-Suena	Šulgo sūnus	9 m.	~ 1981–1973 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Šu-Suenas	Amar-Suenos sūnus	9 m.	~ 1972–1964 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Ibi-Suenas	Šu-Sueno sūnus	24 m.	~ 1963–1940 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Tada Urimą nugalėjo. Pats pamatas buvo atplėštas nuo Šumero. Karalystę perėmė Isinas.

Nepriklausomos amoritų karalystės žemutinėje Mesopotamijoje. Larsos dinastija (~ 1961–1674 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)) nuo šio laiko neminima Karalių sąraše.

Isino dinastija redaguoti

Valdovas	Epitetas	Valdymo trukmė	Apytikslės datos	Pastabos
Išbi-Era		33 m.	~ 1953–1730 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)	Ibi-Sueno iš Uro amžininkas
Šu-Ilišu	Išbi-Eros sūnus	20 m.
Idin-Daganas	Šu-ilišu sūnus	20 m.
Isšme-Daganas	Idin-Dagano sūnus	20 m.
Lipit-Eštaras	Išme-Dagano (ar Idin-Dagano) sūnus	11 m.		Gungunumo iš Larsos amžininkas
Ur-Ninurta	(Iškuro sūnus, matomai gyvenęs saldžiai ir pertekliuje)*	28 m.		Abisarės iš Larsos amžininkas
Bur-Suenas	Ur-Ninurtos sūnus	21 m.
Lipit-Enlilas	Bur-Sueno sūnus	5 m.
Era-imitis		8 m.
Enlil-banis		24 m.		Sumula-Elo iš Babilono amžininkas. Jam valdant, karaliaus sodininkas.
Zambiya		3 m.		Sin-Ikišamo iš Larsos amžininkas
Iter-piša		4 m.
Urdu-kuga		4 m.
Suen-magiras		11 m.
(Damiq-ilišu)*	(Suen-magiro sūnus)*	(23 m.)*

* Šie epitetai ar vardai nėra įtraukti į visas Karalių sąrašo versijas.

Taip pat skaitykite redaguoti

Akado karalių sąrašas

Šaltiniai redaguoti

↑ Christine Proust, Numerical and Metrological Graphemes: From Cuneiform to Transliteration, Cuneiform Digital Library Journal, 2009, ISSN 1540-8779
↑ [1] Archyvuota kopija 2016-10-09 iš Wayback Machine projekto. Gilgamešas ir Aga, ETCSL vertimas

Literatūra redaguoti

„The Sumerian King List“ Archyvuota kopija 2012-10-09 iš Wayback Machine projekto. (Čikagos uiversiteto asirologijos studijų medž., 1939 m.)
Friberg, Jöran. „The Beginning and the End of the Sumerian King List“ (A remarkable collection of Babylonian mathematical texts: Manuscripts in the Schøyen Collection Cuneiform Texts I, Springer, 2007, ISBN 0-387-34543-4)