Vikipedija

Šumero karalių sąrašas

Šumero karalių sąrašas (angl. Sumerian King List) – senovės manuskriptas, užrašytas šumerų kalba, išvardijantis Šumero (senovės pietų Irake) valdovus tiek iš šumerų, tiek ir iš kaimyninių dinastijų, jų numanomus trukusios valdžios laikotarpius, „oficialių“ karalysčių vietas. Buvo tikėta, kad karalystės buvo perduodamos iš vieno miesto į kitą dievų dėka, atspindėdamos to regiono hegemoniją. Dokumento paskutinė vienintelė atestuota versija siekia Vidurinįjį bronzos amžių.

Vienas geriausiai išlikusių sąrašo variantų molinėje lentelėje

SąrašasKeisti

Ankstyviausios datos yra apytikslės, paremtos galimais archeologiniais šaltiniais. Šis sąrašas tėra vienintelis šaltinis ikiakadinio laikotarpio valdovams. Pradedant Lugal-zage-si ir III Uruko dinastija, kurią nugalėjo Sargonas iš Akado, čia išvardintų sekančių valdovų chronologija yra labiau suprantama.

Prieštvaniniai valdovaiKeisti

Archeologiniai, epigrafiniai ar kiti duomenys istoriškai nepatvirtina nė vieno iš ikidinastinių (t. y., prieš Pasaulio tvaną) valdovų. Galimai jie atitinka Ankstyvojo bronzos amžiaus Džemdet Nasro laikotarpio kultūrą, kuri baigėsi prieš ~2900 m. pr. m. e., prieš pat dinastijų periodą, jei jie nebuvo sukurti vien tik mitologiniu pagrindu. Šiam periodui būdingi neįtikėtinai ilgi valdymo periodai, tačiau archeologai patvirtina daugelio minimų senovės miestų-valstybių lokalizacijas. Lentelėje valdymo trukmė pateikiama šumerų matavimo vienetais sarais (= 3 600), nerais (= 600), ir sososais (= 60).[1]

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Karalystei nusileidus iš dangaus, sostas buvo įkurdintas Eridu, kur Alulimas tapo karaliumi; jis valdė 28 800 metų.
Alulimas 8 sarai (28 800 m.) XXXV-XXX a. a. pr. m. e.
Alalngaras 10 sarų (36 000 m.)
Po to Eridu žlugo, ir karalystė atiteko Bad-tibirai.
En-Menluana 12 sarų (43 200 m.)
En-Mengalana 8 sarai (28 800 m.)
Dumuzidas Piemuo piemuo 10 sarų (36 000 m.)
Po to Bad-tibira žlugo, ir karalystė atiteko Larakui.
Ensipadzidana 8 sarai (28 800 m.)
Tada Larakas žlugo, ir karalystė atiteko Zimbirui.
En-Mendurana 5 sarai ir 5 nerai (21 000 m.)
Tada Zimbiras žlugo, ir karalystė atiteko Šurupakui.
Ubara-Tutu 5 sarai ir 1 neras (18 600 m.)
Tada viską nušlavė tvanas.
Kasinėjimai bei geologiniai ir radioizotopiniai tyrimai liudija ~ 2900 m. pr. m. e. buvusių potvynių pėdsakus Šurupake ir kituose Šumero miestuose, į šiaurę iki pat Kišo. Polichrominės keramikos rasta iš karto žemiau vandens stichijos suneštų sluoksnių ribos.

I Kišo dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Po tvano karalystei nusileidus iš dangaus, sostas buvo įkurdintas Kiše.
Jušuras 1200 m. istoriškai neapibrėžta iki Etanos kitų vardų nėra jokiuose šaltiniuose, jų buvimas archeologiškai nepagrįstas
Kulasina-Bel 960 m.
Nangišlišma 670 m.
Entarahana 420 m.
Babumas 300 m.
Puanumas 840 m.
Kalibumas 960 m.
Kalumumas 840 m.
Zukakipas 900 m.
Atabas (arba A-ba) 600 m.
Mašda Atabo sūnus 840 m.
Arviumas Mašdos sūnus 720 m.
Etana piemuo, pakilęs į dangų ir suvienijęs svetimas žemes 1500 m.
Balihas Etanos sūnus 400 m.
Enmenuna 660 m.
Melem-Kišas Enmenunos sūnus 900 m.
Barsalnuna (Enmenunos sūnus)* 1200 m.
Zamugas Barsalnunos sūnus 140 m.
Tizkaras Zamugo sūnus 305 m.
Ilku 900 m.
Iltasadumas 1200 m.
En-Mebaragesis kuris privertė Elamo žemę paklusti 900 m. ~ 2600 m. pr. m. e. anksčiausiai šiame sąraše epigrafiniais įrašais patvirtintas valdovas
Aga En-Mebaragesio sūnus 625 m. ~ 2600 m . pr. m. e. Gilgamešo iš Uruko amžininkas, pagal „Epą apie Gilgamešą“
Tada Kišą nugalėjo, ir karalystė atiteko E-anai.

I Uruko dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Meškiangašeras iš E-anos Utu sūnus 324 m. ~ XXVII a. pr. m. e.
Meškiangašeras žengė į jūrą ir dingo.
Enmerkaras Meškiangašero sūnus, Unugo karalius, kuris pastatė Unugą (Uruką) 420 m.
Lugalbanda piemuo 1200 m.
Dumuzidas Žvejys (Dumuzi) žvejys, kurio miestas buvo Kuara.
(Jis užgrobė En-Mebaragesį plikomis rankomis.)*		 100 m. ~ 2600 m. pr. m. e.
Gilgamešas kurio tėvas buvo vaiduoklis (?), Kulabos ponas 126 m. ~ 2600 m. pr. m. e. pasak „Gilgamešo epo“, amžininkas su Aga iš Kišo[2]
Urnungalis Gilgamešo sūnus 30 m.
Udulkalama Urnungalio sūnus 15 m.
Labašumas 9 m.
Enuntarahana 8 m.
Mešhė kalvis 36 m.
Melemana 6 m.
Lugalkitunas 36 m.
Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė Urimas (Uras).

I Uro dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Meš-Anepada 80 m. ~ XXVI a. pr. m. e.
Meškiang-Nana Meš-Anepados sūus 36 m.
Elulu 25 m.
Balulu 36 m.
tada nugalėjo Urimą ir karalystę perėmė Avanas.

Avano dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Trys Avano karaliai 356 m. ~ XXVI a. pr. m. e.
Tada Avaną nugalėjo ir karalystę perėmė Kišas.

II Kišo dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Susuda vėlėjas 201 m. ~ XXVI a. pr. m. e.
Dadasigas 81 m.
Mamagal valtininkas 360 m.
Kalbumas Mamagalo sūnus 195 m.
Tugė 360 m.
Menuna Tugės sūnus 180 m.
Enbi-Ištaras 290 m.
Lugalngu 360 m.
Tada Kišą nugalėjo ir karalystę perėmė Hamazis.

I Lagašo dinastija (~ 2500 – ~ 2271 m. m. pr. m. e.) neminima Karalių sąraše, nors ji gerai žinoma iš kitų įrašų.

Hamazio dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Hadanišas 360 m. ~ 2500 m. pr. m. e.
Tada Hamazį nugalėjo ir karalystę perėmė Unugas (Urukas).

II Uruko dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
En-Šakušana 60 m. ~ XXV a. pr. m. e. sakoma, užkariavo dalį Šumero; Eanatumas iš Lagašo tvirtina užėmęs Šumerą, Kišą ir visą Mesopotamiją.
Lugalkinišeudu arba Lugal-ure 120 m. Entemenos iš Lagašo amžininkas
Argandea 7 m.
Tada Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė Urimas (Uras).

II Uro dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Nanis 120 m. ~ XXV a. pr. m. e.
Meškiangnana II Nanio sūnus 48 m.
(?) 2 m.
Urimą nugalėjo ir karalystę perėmė Adabas.

Adabo dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Lugal-Anemundu 90 m. ~ XXV a. pr. m. e. sakoma, užkariavo visą Mesopotamiją nuo Persijos įlankos iki Zagroso kalnų ir Elamo
Tada Adabą nugalėjo ir karalystę perėmė Maris.

Mario dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Anbu 30 m. ~ XXV a. pr. m. e.
Anba Anbu sūnus 17 m.
Bazis odininkas 30 m.
Zizis iš Mario vėlėjas 20 m.
Limeras 'gudug' žynys 30 m.
Šarum-iteras 9 m.
Marį nugalėjo ir karalystę perėmė Kišas.

III Kišo dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Kubaba (Kug-Bau) smuklės šeimininkė, kuri sustiprino Kišą 100 m. ~ XXV a. pr. m. e. vienintelė žinoma moteris Karalių sąraše
Tada Kišą nugalėjo ir karalystę perėmė Akšakas.

Akšako dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Unzi 30 m. ~ XXV–XXIV a. a. pr. m. e.
Undalulu 6 m.
Ururas 6 m.
Puzur-Nirahas 20 m. amžininkas su Kug-Bau iš Kišo
Išu-Ilas 24 m.
Shu-Suenas iš Akšako Išu-Ilo sūnus 7 m.
Tada Akšaką nugalėjo ir karalystę perėmė Kišas.

IV Kišo dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Puzur-Suenas Kug-Bau sūnus 25 m. ~ XXIV–XXIII a. a. pr. m. e.
Ur-Zababa Puzur-Sueno sūnus 400 (6?) m. ~ 2300 m. pr. m. e. pagal Karalių sąrašą, Sargonas buvo jo taurininkas
Zimudaras 30 m.
Usi-vataras Zimudaro sūnus 7 m.
Eštar-mutis 11 m.
Išme-Šamašas 11 m.
(Šu-ilišu]])* (15 m.)*
Nanija juvelyras 7 m. ~ 2303-2296 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Tada Kišą nugalėjo ir karalystę perėmė Unugas (Urukas).

III Uruko dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Lugal-zage-si 25 m. ~ 2296–2271 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija) sakoma, nugalėjo Urukaginą iš Lagašo, taip pat ir Kišą bei kitus šumerų miestus, sukurdamas vieningą karalystę; jį savo ruožtu nuvertė Sargonas.
Tada Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė Agadė (Akadas)

Akado dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Sargonas tas, kurio tėvas buvo UR-Zababos sodininkas, taurininkas, tapo Agadės karaliumi 40 m. ~ 2270–2215 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija) nugalėjo Lugalzagesį iš Uruko, užėmė Šumerą ir sukūrė Akado imperiją
Rimušas iš Akado Sargono sūnus 9 m. ~ 2214–2206 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Maništišu Rimušo vyresnysis brolis, Sargono sūnus 15 m. ~ 2205–2191 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Naram-Sinas iš Akado Maništišu sūnus 56 m. ~ 2190–2154 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Šarkališaris Naram-Sino sūnus 25 m. ~ 2153–2129 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Kas buvo karalius?
ir tada 4 iš jų valdė tik 3 metus ~ 2128–2125 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Dudu iš Akado 21 m. ~ 2125–2104 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Šu-Durul Dudu sūnus 15 m. ~ 2104–2083 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija) Akadas atitenka Gutijų dinastijai
Tada Agadę nugalėjo ir karalystę perėmė Unugas (Urukas).

IV Uruko dinastijaKeisti

(Galimai žemutinės Mesopotamijos valdovai buvo amžininkai su Akado dinastija)
Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Ur-ninginas 7 m. ~ 2091? – 2061? m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Ur-gigiras Ur-ningino sūnus 6 m.
Kuda 6 m.
Puzur-ilis 5 m.
Ur-Utu (ar Lugal-melemas') (Ur-gigiro sūnus)* 25 m.
Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė gutijų kariuomenė.

II Lagašo dinastija (prieš ~ 2093–2046 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)) neminima Karalių sąraše, nors gerai žinoma iš kitų įrašų.

Gutijų valdymasKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Gutijų kariuomenėje nebuvo nė vieno žymaus karaliaus; jie turėjo savus valdovus, kurie valdė 3 metus.
Inkišušas 6 m. ~ 2147–2050 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Zarlagabas 6 m.
Šulmė (arba Jarlagašas) 6 m.
Silulumešas (arba Silulu) 6 m.
Inimabakešas (arba Duga) 5 m.
Igešaušas (arba Ilu-Anas) 6 m.
Jarlagabas 3 m.
Ibatė iš gutijų 3 m.
Jarla (arba Jarlangabas) 3 m.
Kurumas 1 m.
Apilkinas 3 m.
La-erabumas 2 m. įrašas ant kuokos
Irarumas 2 m.
Ibranumas 1 m.
Hablumas 2 m.
Puzur-Suenas Hablumo sūnus 7 m.
Jarlaganda 7 m. įrašas ant pamato Umoje
(?) 7 m. Si-um arba Si-u? — įrašas ant pamato Umoje
Tiriganas 40 dienų nugalėtas Utu-hengalo iš Uruko
Tada gutijų kariuomenę nugalėjo ir karalystę perėmė Unugas (Urukas).

V Uruko dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Utu-hengalas neatitinkančios datos (427 m. / 26 m. / 7 m.) ~ 2055–2048 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija) nugali Tiriganą ir Gutijų dinastiją, paskiria Ur-Namą Uro valdytoju
tada Unugą nugalėjo ir karalystę perėmė Urimas (Uras).

III Uro dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Ur-Nama (Ur-Namu) 18 m. ~ 2047–2030 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija) nugali Namahanį iš Lagašo; Utu-hengalo iš Uruko amžininkas
Šulgis Ur-Namos sūnus 46 m. ~ 2029–1982 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija) mėnulio/saulės užtemimas 2005 m. pr. m. e.
Amar-Suena Šulgo sūnus 9 m. ~ 1981–1973 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Šu-Suenas Amar-Suenos sūnus 9 m. ~ 1972–1964 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Ibi-Suenas Šu-Sueno sūnus 24 m. ~ 1963–1940 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)
Tada Urimą nugalėjo. Pats pamatas buvo atplėštas nuo Šumero. Karalystę perėmė Isinas.

Nepriklausomos amoritų karalystės žemutinėje Mesopotamijoje. Larsos dinastija (~ 1961–1674 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija)) nuo šio laiko neminima Karalių sąraše.

Isino dinastijaKeisti

Valdovas Epitetas Valdymo trukmė Apytikslės datos Pastabos
Išbi-Era 33 m. ~ 1953–1730 m. m. pr. m. e. (trumpoji chronologija) Ibi-Sueno iš Uro amžininkas
Šu-Ilišu Išbi-Eros sūnus 20 m.
Idin-Daganas Šu-ilišu sūnus 20 m.
Isšme-Daganas Idin-Dagano sūnus 20 m.
Lipit-Eštaras Išme-Dagano (ar Idin-Dagano) sūnus 11 m. Gungunumo iš Larsos amžininkas
Ur-Ninurta (Iškuro sūnus, matomai gyvenęs saldžiai ir pertekliuje)* 28 m. Abisarės iš Larsos amžininkas
Bur-Suenas Ur-Ninurtos sūnus 21 m.
Lipit-Enlilas Bur-Sueno sūnus 5 m.
Era-imitis 8 m.
Enlil-banis 24 m. Sumula-Elo iš Babilono amžininkas. Jam valdant, karaliaus sodininkas.
Zambiya 3 m. Sin-Ikišamo iš Larsos amžininkas
Iter-piša 4 m.
Urdu-kuga 4 m.
Suen-magiras 11 m.
(Damiq-ilišu)* (Suen-magiro sūnus)* (23 m.)*

* Šie epitetai ar vardai nėra įtraukti į visas Karalių sąrašo versijas.

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Christine Proust, Numerical and Metrological Graphemes: From Cuneiform to Transliteration, Cuneiform Digital Library Journal, 2009, ISSN 1540-8779
  2. ↑ [1] Archyvuota kopija 2016-10-09 iš Wayback Machine projekto. Gilgamešas ir Aga, ETCSL vertimas

LiteratūraKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Šumero_karalių_sąrašas&oldid=6930051"