Šukinės duobelinės keramikos kultūra

Panašiai skambanti 3200–2300 m. pr. m. e. kultūra vadinama Duobelinės keramikos kultūra

Šukinės duobelinės keramikos kultūra arba Duobelinės šukinės keramikos kultūra arba Šukinės keramikos kultūra – ankstyvojo neolito archeologinė kultūra, V–III tūkst. pr. m. e. paplitusi šiaurės rytinėje Europos kontinento dalyje.

Šukinės duobelinės keramikos kultūra
V tūkst. pr. m. e. – III tūkst. pr. m. e.
Dab. valstybės Suomija, Rusija (Centrinė, Šiaurės vakarų, Pavolgis)
Ist. regionas šiaurės rytų Europa
Amžius Neolitas
Lingvistinė grupė proto-ugrofinai
Lokalūs variantai Lialovo, Riazanės, Balachnos, Desnos, Kargopolio, Narvos ir kt.
Kultūra pažymėta violetine spalva

Duobelinė-šukinė keramika atsirado ankstyvajame neolite – 5-ojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje prie Volgos ir Okos tarpupio ir Volgos aukštupio, vėliau paplito į šiaurę tarp Karelijos ir Baltosios jūros pakrančių, į pietus tarp Desnos ir Dono aukštupių, į vakarus iki Dniepro ir į rytus iki Volgos vidurupio. Duobelinė-šukinė keramika būdinga Rytų Europos miškų ir miškastepių zonų neolito kultūroms – Lialovo kultūrai, Riazanės kultūrai, Balachnos kultūrai, Desnos kultūrai, Karelų kultūrai, Kargopolio kultūrai, Narvos kultūrai ir kitoms.

Kultūra

redaguoti

Šukinė duobelinė keramika – tai lipdyta keramika su mineralinėmis priemaišomis molio masėje, puošta duobučių ir šukinių atspaudėlių ornamentu. Duobelinė šukinė keramika – daugiausia plačiaangiai šiek tiek profiliuotais pakraštėliais, apvaliadugniai ir smailiadugniai indai, kurių paviršius puoštas horizontaliomis juostomis ar ploteliais išdėstytomis įvairios formos duobutėmis ir šukiniais atspaudėliais. Vėlyvajame neolite (3 tūkstantmetis pr. m. e.) ėmė nykti; kai kuriuose regionuose naudota iki eneolito ir bronzos amžiaus pradžios.[1]

Genetika

redaguoti

2017 m. „Current Biology“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo analizuojami trijų Šukinės duobelinės keramikos kultūros individų palaikai, palaidoti Kudrukiuloje. Išgautas Y-DNR mėginys priklausė R1a5-YP1272. Trys išgauti mtDNR pavyzdžiai priklausė U5b1d1, U4a ir U2e1.[2]

2018 m. sausį „Nature Communications“ publikuotame genetiniame tyrime buvo analizuojami dviejų Šukinės duobelinės keramikos kultūros vyrų palaikai. Nustatyta, kad ištirtas vyras turėjo R1 ir U4d2, o moteris – U5a1d2b. Išsiaiškinta, kad minėtosios kultūros individai daugiausia buvo kilę iš Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų, turėję daugiau jų genetinės kilmės negu Narvos kultūros atstovai.[3]

2018 m. lapkritį „Nature Communications“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo nustatyta, kad Šukinės duobelinės keramikos kultūros individai turėjo apie 65 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų, 20 % Vakarų stepių pastoralistų ir 15 % Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės kiekis buvo didesnis tarp ankstesnių Rytų Pabaltijo kultūrų, o Vakarų stepių pastoralistų genetinė kilmė nebuvo anksčiau patvirtinta šio regiono ankstyvoje kultūroje.[4]

Išnašos

redaguoti
  1. Egidijus ŠatavičiusŠukinės duobelinės keramikos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 209 psl.
  2. Saag 2017.
  3. Mittnik 2018.
  4. Lamnidis 2018.

Šaltiniai

redaguoti