Šukių piliakalnis
Šukių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Vilkaviškio rajonas | ||
Seniūnija | Šeimenos seniūnija | ||
Aukštis | 13 m | ||
Plotas | 34x37 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
Žvalgytas | 1965 | ||
Registro Nr. | AR1423 / 22997, 22998, 3699 /A249KP |
Šukių piliakalnis su gyvenviete, Juozapavas – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22998) Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Šukių, Šeimenos seniūnija. Pasiekiamas iš plento 185 Vilkaviškis–Gražiškiai pasukus į dešinę vakarų kryptimi, į Šukius, juose pasukus į dešinę šiaurėn, pavažiavus 1,1 km nuo buvusių fermų – yra kelio dešinėje, jo pabaigoje.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Brideikio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 34 m ilgio, 37 m pločio. Pakraščiuose ji apjuosta pylimu, kuris aukščiausias rytiniame krašte – 3,5 m aukščio, 22 m pločio. Kitur pylimas 0,5 m aukščio, 5 m pločio. Pylimas išoriniu rytiniu 6,5 m aukščio šlaitu leidžiasi į 12 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 13 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, šlaitai į upelį eroduoti, pietryčių dalyje pylimas perkastas. Jis dirvonuoja.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 34 100 m². Išmatavimai: 120 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir iki 80 m pločio.
Rytų – pietų papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.
Tyrimai
redaguoti1965 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 19 km | Misviečių piliakalnis 1,5 km | Piliūnų piliakalnis 23 km | |||||||||
Virbalio piliakalnis 8 km |
|
Meškučių piliakalnis 26 km | |||||||||
Šakių piliakalnis 11 km | Sūduvos piliakalnis 22 km | Naujienėlės piliakalnis 19 km |
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 166 (Nr. 745)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.206.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.63.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - KPC A. - F.1. - Ap.1. - B.69. - P.44, 47.
- Petras Tarasenka. Grodziska w luku srodkowiego Niemna na Litwe // Rocznik Olsztynski, II. Olsztyn, 1959, žemėl.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. V., 1997. P.170-171.