Šuša (azer. Şuşa) arba Šuši (arm. Շուշի) – miestas Kalnų Karabache (de jure Azerbaidžanas), 11 km į pietus nuo Stepanakerto, Karabacho kalnagūbrio papėdėje; rajono centras. Pro miestą eina JevlachoNachičevanės plentas. Yra miesto istorijos, kilimų muziejai, kompozitoriaus Zulfugaro Gadžibekovo namas-muziejus, Šušos tvirtovė, Vagifo mauzoliejus, armėnų soboras ir dvi cerkvės, keletas mečečių, kitų XVIII–XIX a. architektūros paminklų.

Šuša
Շուշի
Şuşa
Miesto reginys
Šuša
Šuša
39°45′30″ š. pl. 46°44′54″ r. ilg. / 39.75833°š. pl. 46.74833°r. ilg. / 39.75833; 46.74833 (Šuša)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas
Respublika Kalnų Karabacho Respublika Kalnų Karabacho Respublika [1]
Rajonas Šušos rajonas
Įkūrimo data 1752 m.
Gyventojų (2015 m.) 4 446
Plotas 5,5 km²
Tankumas (2015 m.) 808 žm./km²
Altitudė 1 368 m
Vikiteka Šuša

Šuša yra tradicinės kilimų gamybos centras. Tarybiniais metais vystyta lengvoji pramonė, muzikos instrumentų gamyba, garsėjo kaip kalnų klimatinis kurortas,[2] tačiau dėl Karabacho karo miesto ekonomika smuko.

Gyventojai redaguoti

Cariniais laikais armėnai ir azerbaidžaniečiai mieste gyveno beveik lygia dalimi (1897 m. atitinkamai 55,7 % ir 41,6 %), tačiau 1920 m. Šušos žudynių metu beveik visi miesto ir apylinkių armėnai buvo nužudyti arba priversti bėgti, todėl 1926 m. azerbaidžaniečiai sudarė jau 96,4 % gyventojų. Tarybiniais laikais armėnų nuošimtis vėl padidėjo (23,3 % – 1959 m., 13,1 % – 1979 m.). Po Karabacho karo Šušoje gyvena iš esmės vien tik armėnai.

Istorija redaguoti

Šuša kaip armėnų tvirtovė žinoma nuo XV a. Dabartinis miestas įkurtas 1752 m. Iki 1822 m. jis buvo Karabacho chanato sostine. Miestas buvo svarbus kultūrinis ir religinis tiek armėnų, tiek azerbaidžaniečių centras.

1920 m. azerbaidžaniečiai išžudė daugumą armėnų, o armėnų kvartalas buvo sugriautas. Tarybiniais laikais Karabacho sostinė perkelta į Stepanakertą. 1988 m. prasidėjus Karabacho karui, armėnai apgulė miestą, o 1992 m. užėmė. Azerbaidžaniečiai buvo priversti trauktis, o didžiuma miesto buvo sugriauta. Į miestą ėmė keltis armėnų pabėgėliai iš Azerbaidžano.

Šaltiniai redaguoti

  1. de facto nepriklausoma valstybė, de jureAzerbaidžano teritorija
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 497