Štumas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Štumas (vok. Stuhm, nuo 1945 m. lenk. Sztum) – miestas šiaurės Lenkijoje, (Pamario vaivadija), prie kelio DK55 Kvidzynas-Malborkas, 22 km į pietus nuo Malborko. Štumo pavieto ir Štumo valsčiaus centras. 12 141 gyventojas (2004 m.)

Štumas lenk. Sztum

Štumas iš pilies

Štumas 53°55′0″ š. pl. 19°02′0″ r. ilg. / 53.91667°š. pl. 19.03333°r. ilg. / 53.91667; 19.03333 (Štumas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Pamario vaivadija
Apskritis	Štumo apskritis
Valsčius	Štumo valsčius

Gyventojų (2006)	9 945
Plotas	4,5 km²
Tankumas (2006)	2 210 žm./km²

Vikiteka	Štumas

Istorija redaguoti

Štumas – sena prūsų gyvenvietė, kurią 1236 m. užėmė Vokiečių ordinas. 1326-1335 m. kryžiuočiai pastatė mūrinę pilį, kuri nuo 1330 m. tapo jų vaito rezidencija. 1377 m. mieste apsilankęs Austrijos kunigaikštis Albrechtas suteikė herbą ir davė lėšų kalėjimo statybai. Po 1410 m. Žalgirio mūšio miestas kurį laiką buvo lenkų rankose. 1416 m. didysis Vokiečių ordino magistras Mykolas Kiuchmeisteris fon Šternbergas suteikė miesto teises, kurias 1553 m. patvirtino Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. 1454 m. rugpjūčio 8 d. miestą vėl užėmė lenkai, bet jie jame išsilaikė tik iki rugsėjo 21 d. 1466 m. Torūnės taika Štumas atiteko Lenkijai.

1468-1772 m. Štumas buvo Malborko vaivadijos pavieto centras, jame rinkosi vaivadijos seimelis. Per Lenkijos-Švedijos karą miestą buvo užėmę švedai. Pralaimėjęs 1626 m. Trčiano mūšį Gustavas Adolfas Vaza buvo pasislėpęs Štume. 1629 m. Altmarko taika Štumas atiteko Brandenburgo elektoriui. 1655-1660 m. Švedų tvano metu miestą vėl buvo užėmę švedai. Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas lėmė, kad Štumas pateko Prūsijos karalystės, o nuo 1870 m. Vokietijos imperijos valdžion. 1883 m. nutiestas geležinkelis Malborkas-Torūnė paskatino miesto pramonės augimą. 1920 m. plebiscito metu gyventojų dauguma pageidavo likti Vokietijos valdžioje. 1945 m. miestas vėl atiteko Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Gdansko vaivadijai, o 1975-1998 m. – Elbingo vaivadijai. 1998 m. pastebėję, kad sudėtingą istoriją turinčio Štumo nebėra Lenkijos pavietų žemėlapyje gyventojai sukėlė protestų bangą, todėl nuo 2001 m. miestas vėl yra pavieto centras.