Širmacherio oazė

70°45′30″ p. pl. 11°38′40″ r. ilg. / 70.75833°š. pl. 11.64444°r. ilg. / 70.75833; 11.64444

Novolazarevskaja stotis Širmacherio oazėje

Širmacherio oazė (angl. Schirmacher Oasis) – antarktinė oazė Princesės Astrid Krante, Karalienės Modos Žemėje, Antarktidos atlantinėje pakrantėje. Tai apie 35 kv. km teritorija, poliarinė dykuma, laisva nuo ledų, nuo Lazarevo jūros atskirta apie 80 km pločio šelfinio ledyno. Oazėje įsikūrusi Rusijos antarktinė stotis Novolazarevskaja, taip pat antroji nuolatinė Indijos antarktinė stotis Maitri.

Kraštovaizdyje vyrauja iki 221 m aukščio nugludintos kalvos, skiriamos daubų su telkšančiais daugybe nedidelių ežerų. Šiaurinėje oazės dalyje susiformavę vandens telkiniai, kurie po šelfiniu ledynu jungiasi su jūra. Apie tai byloja aiškiai pastebimi potvynių ir atoslūgių sukeliami vandens lygio svyravimai. Apie 100 m aukštyje esanti oazės plynaukštė užtveria kelią ledyno judėjimui į šiaurę.

Širmacherio oazės klimatas antarktinėmis sąlygomis palyginti minkštas, vidutinė metinė temperatūra yra −10,4 °C, vidutinis metinis vėjo greitis – 9,7 m/sek., vidutinis metinis kritulių kiekis – 264,5 mm, saulėtų valandų skaičius per mėnesį – 350. Uolingame grunte prisitaikiusios augti kai kurios neišrankios samanos ir kerpės. Gyvūnų reta, išskyrus kelias paukščių rūšis – antarktinius ir snieginius audrapaukščius (Thalassoica antarctica, Pagodroma nivea), antarktinius plėšikus (Stercorarius antarcticus), okeaninius būriuotojus (Oceanites oceanicus). Retkarčiais užklysta Adelės pingvinai.

Šios oazės kilmę aiškina kelios mokslinės teorijos, be kitų – geoterminės šilumos, tiesioginių saulės spindulių poveikis, taip pat iškelta hipotezė, kad ledų judėjimą blokuoja aplinkiniuose kalnuose vykstantys geologiniai procesai.

Istorija redaguoti

Oazę atrado 1939 m. vokiečių poliarinis tyrinėtojas Alfred Ritscher, su ekspedicija dirbęs Naujojoje Švabijoje. Luftwaffe lakūnai nudirbo didžiulį darbą, fotografuodami vietovę, todėl ši teritorija buvo pavadinta ekspedicijos dalyvio – piloto R. Širmacherio (vok. Richardheinrich Schirmacher) garbei.

Literatūra redaguoti

  • Richter, W., Bormann, P.: Weather and climate. The Schirmacher Oasis, Queen Maud Land, East Antarctica, and its Surroundings. Gotha 1995.

Nuorodos redaguoti