Širmės kalnas – kelių kalvų masyvo viršūnė Janapolės kaime, Varnių seniūnijoje, Telšių rajone. Palyginti nedidelė kalva stūkso pietrytiniame gyvenvietės pakraštyje. Lengvai pasiekiama iš kelio  4609  JanapolėPavandenėŽiogė  pagal pastatytas rodykles.

Širmės kalnas

Širmės piliakalnis iš pietų pusės
Širmės kalnas
Širmės kalnas
Koordinatės
55°48′31″š. pl. 22°23′23″r. ilg. / 55.808678°š. pl. 22.389625°r. ilg. / 55.808678; 22.389625
Vieta Telšių rajonas
Seniūnija Varnių seniūnija
Naudotas akmens amžius
Žvalgytas 1979 m.
Registro Nr. 13030

Viso masyve aptikta 4 akmens amžiaus gyvenvietės, I tūkst. antros pusės įtvirtintos gyvenvietės pėdsakų ir kitų radinių: keramikos gaminių, geležinių kirvių, Aleksandro 1492–1506 m. denaras. Pagal šiuos radinius daroma išvada, jog čia XII–XVI a. buvusi senųjų Viržuvėnų pradžia.

Senovės gyvenvietė redaguoti

 
Piliakalnį žymintis stulpelis

Janapolės senovės gyvenvietė, vadinama Širmės kalnu, 1998 m. buvo įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 13030).[1] 1979 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos metu vykdyti Daktariškės, Širmės kalno I, III ir IV akmens amžiaus gyvenviečių tyrinėjimai. Senovės gyvenvietė yra į pietus nuo Širmės kalno, 3 m žemiau jo viršūnės. Per senovės gyvenvietės teritoriją eina lauko keliukas, o jos pietinė dalis paversta pieva, kuri vasaromis nušienaujama.

Piliakalnis redaguoti

Širmės piliakalnis lokalizuojamas dešiniajame Virvytės upės krante, šalia Janapolės nusausinto Biržulio ežero vakarinėje pakrantėje. Šiose teritorijose pirmieji gyventojai įsikūrė dar mezolite. Tam laikotarpiui priskiriama ir Širmės kalno 3 mezolito stovykla. Vėlyvajame neolite ir žalvario amžiuje šiose vietose žmonių gyventa ypač tankiai. Čia rasta 12 to laiko žvejų gyvenviečių ir 1 laidojimo vieta Patilčio kaime.

Janapolės bendruomenė renkasi ant Širmės piliakalnio paminėti Saulės mūšį, baltų vienybės dieną, rudens lygiadienį. Kartu su Varnių regioninio parko direkcija ji organizuoja kalnų sąšauką. Sąšaukos tikslas – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ir sujungti baltų tautas bei žemes. Čia užkuriamas didelis laužas, kuris gerai matomas apylinkėse, kaip ir kiti liepsnojantys laužai ant gretimų piliakalnių.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. „Kalnas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-01-17.
  2. Baltų vienybės ugnis – kalnų sąšauka[neveikianti nuoroda]

Nuorodos redaguoti