Šipibai-konibai
Šipibai-konibai | |
---|---|
Šipibų-konibų mergaitės iš Pukaljpos
| |
Gyventojų skaičius | ~26 000[1] |
Populiacija šalyse | Peru |
Kalba (-os) | šipibų, ispanų |
Religijos | krikščionybė (katalikybė), tradicinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | kašinavai, jaminavai, amavakai, čakobai, kašibai, kiti pano |
Vikiteka: | Šipibai-konibai |
Šipibai-konibai (Shipibo-conibo), dar vadinti čamais (chamo) – indėnų tauta, priklausanti pano tautoms, gyvenanti Amazonijoje, rytų Peru (Ukajalio, Loreto ir Huanuko departamentuose), Ukajalio vidurupio baseine. Populiacija – apie 26 tūkst. žmonių. Šipibų kalba priklauso pano kalbų šeimai, taip pat šneka ispaniškai. Dauguma – Romos katalikai.
Susidarė kolonijiniu laikotarpiu susimaišius giminingoms konibų ir šipibų tautoms. Konibai Ukajalio vidurupyje gyveno nuo VIII a., jie turėjo dideles gyvenvietes po 500–1000 žmonių, galingus vadus, išplėtotus vaizduojamuosius menus. Šipibai gyveno prie didžiųjų Ukajalio intakų, jų visuomeninė sankloda buvo ne tokia išplėtota, kaip konibų.
Šipibai-konibai verčiasi salpine žemdirbyste, žvejyba, samdomais darbais. Branduolinės šeimos gyvena stačiakampio plano būstuose su dvišlaičiais stogais, išdėstytuose ratu aplink aikštę. Seniau gyvendavo bendruomeniniame būste – malokoje. Prie kiekvieno namo yra pašiūrė maisto gamybai. 20 ar daugiau namų ūkių įsikuria išilgai upės ar ežero kranto. Maitinasi daugiausia žuvimi, keptais bananais, švenčių metu moterys iš manijokų ruošia alų.
Tradicinis rūbas – ilga marška-kušma (Andų kilmės), dabar paplitusi kreolinė apranga. Išvystę keramiką (moterų veikla), medžio drožybą (vyrų veikla), luotų skobimą. Daugumą indų, puodynių, kitų daiktų puošia būdingais Ukajalio baseino tautoms raštais.
Bendruomenės pagrindas – didžioji matrilinijinė šeima, seniau buvo paplitusi poligamija (grobė moteris per karo žygius). Iki XX a. vid. buvo išlaikę reikšmingą dalį senosios savo tikybos bruožų. Viena svarbiausių apeigų – mergaičių apeiginis apipjaustymas („ani šrioati“).[2]
-
Šipibų namas ir lauko virtuvė
-
Tradicinis kostiumas
-
Šipibų keramika
Šaltiniai
redaguoti- ↑
shp
Duomenys apie kodu „shp“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ Чама,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.