Šionbruno geltona

Šionbruno geltona (vok. Schönbrunner Gelb) – baroko epochos Austrijos reprezentacinių statinių spalva, jos pavadinimas siejamas su Šionbruno rūmais Vienoje.[1] Spalva kartais įvardijama ir kaip Habsburgų geltona (vok. Habsburgergelb), Kaizerio geltona (vok. Kaisergelb) arba (klaidingai) Marijos Teresės geltona (vok. Maria-Theresiengelb). Gaunama į kalkinius dažus įmaišant auksaspalvės ochros. XIX a. pab. išpopuliarėjo to meto visuomenės skonį labiau atitinkantis Šionbruno geltonos pastelinis atspalvis – Zaitenšteteno geltona (vok. Seitenstettner Gelb), kuriai pavadinimą davė benediktinų vienuolynas Zaitenšteteno mieste. Ir Šionbruno geltona, ir Zaitenšteteno geltona yra išplitusios visoje buvusios Austrijos–Vengrijos imperijos teritorijoje.

Šionbruno geltona redaguoti

Tradicija dažyti atskirų pastatų fasadus šia spalva siekia baroko laikus, bet 1780 m. imperatorius Juozapas II įsakė visų valstybinius pastatus ir Habsburgų giminės namus padengti Šionbruno geltona.[2] (Tuo metu jo motina Marija Teresė jau buvo mirusi, todėl klaidinga šią spalvą vadinti Marijos Teresės geltona). Iš pietinės Prancūzijos importuojama auksaspalvė ochra buvo nepaprastai brangi, bet laiku atrasti šios uolienos klodai Čekijoje padėjo išspręsti šios dažų žaliavos poreikį.

1817–1819 metais architektas Johanas Amanas Vienos Šionbruno rūmus pertvarkė klasicistiniu stiliumi. Kai vėliau dažytojai savo darbą baigė, imperatoriaus pavaldiniai liko sužavėti ir Šionbruno geltona spalva puolė dengti ne tik pilis, valdžios įstaigas, geležinkelio stotis, bet ir valstiečių pirkias.

Spalvos panaudojimas Šionbruno rūmuose redaguoti

Zaitenšteteno geltona redaguoti

Panaši į aukščiau aprašytą, tik kiek mažiau sodri, ji yra daugiau būdinga neobarokiniams pastatams. Labiau populiari Žemutinės Austrijos pietvakarinėje dalyje, vadinamoje (vok. Mostviertel) – ten išplitusi tradicija ja dengti religinių ir pasaulėtinių namų fasadų plotus, kartu angokraščius ir karnizus dažant baltai.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti