Šionbruno geltona

Šionbruno geltona (vok. Schönbrunner Gelb) – baroko epochos Austrijos reprezentacinių statinių spalva, jos pavadinimas siejamas su Šionbruno rūmais Vienoje.[1] Spalva kartais įvardijama ir kaip Habsburgų geltona (vok. Habsburgergelb), Kaizerio geltona (vok. Kaisergelb) arba (klaidingai) Marijos Terezės geltona (vok. Maria-Theresiengelb). Gaunama į kalkinius dažus įmaišant auksaspalvės ochros. XIX a. pab. išpopuliarėjo to meto visuomenės skonį labiau atitinkantis Šionbruno geltonos pastelinis atspalvis – Zaitenšteteno geltona (vok. Seitenstettner Gelb), kuriai pavadinimą davė benediktinų vienuolynas Zaitenšteteno mieste. Tiek Šionbruno geltona, tiek ir Zaitenšteteno geltona yra išplitusios visoje buvusios Austrijos–Vengrijos imperijos teritorijoje.

Šionbruno geltonaKeisti

Tradicija dažyti atskirų pastatų fasadus šia spalva siekia baroko laikus, bet 1780 m. imperatorius Juozapas II įsakė visų valstybinius pastatus ir Habsburgų giminės namus padengti Šionbruno geltona.[2] (Tuo metu jo motina Marija Terezė jau buvo mirusi, todėl klaidinga šią spalvą vadinti Marijos Terezės geltona). Iš pietinės Prancūzijos importuojama auksaspalvė ochra buvo nepaprastai brangi, bet laiku atrasti šios uolienos klodai Čekijoje padėjo išspręsti šių dažų žaliavų poreikį.

1817–1819 metais architektas Johanas Amanas Vienos Šionbruno rūmus pertvarkė klasicistiniu stiliumi. Kai vėliau dažytojai savo darbą baigė, imperatoriaus pavaldiniai liko sužavėti ir Šionbruno geltona spalva puolė dengti ne tik pilis, valdžios įstaigas, geležinkelio stotis, bet ir valstiečių pirkias.

Spalvos panaudojimas Šionbruno rūmuoseKeisti

Zaitenšteteno geltonaKeisti

Panaši į aukščiau aprašytą, tik kiek mažiau sodri, ji yra daugiau būdinga neobarokiniams pastatams. Labiau populiari Žemutinės Austrijos pietvakarinėje dalyje, vadinamoje (vok. Mostviertel) – ten išplitusi tradicija ja dengti religinių ir pasaulėtinių namų fasadų plotus, kartu angokraščius ir karnizus dažant baltai.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti