Šiluvos valsčius

55°32′š. pl. 23°13′r. ilg. / 55.53°š. pl. 23.22°r. ilg. / 55.53; 23.22

Šiluvos valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šiluva
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Raseinių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Raseinių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Raseinių apskritis (1944–1950)

Šiluvos valsčius (rus. Шидловская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, prie Dubysos. Centras – Šiluva.

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos buvo perduota atkurtam Liolių valsčiui ir naujam Žaiginio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Tytuvėnų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6236 752 kiemai [2] 5 seniūnijos 115
1923 m.[3] 386 10.261 2217
1932 m. 299 10900 14 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
271 8 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Bulavėnai Bulavėnų seniūnija Bulavėnų apylinkė
Gumbinė Gumbinės seniūnija -
Kepurninkai Kepurninkų seniūnija Kepurninkų apylinkė
Lyduvėnai Lydavėnų seniūnija Lyduvėnų apylinkė
Maižiškiai Maižiškių seniūnija -
Medsodžiai Medsodžių seniūnija Medsodžių apylinkė
Pyragiai Pyragių seniūnija Pyragių apylinkė
Reksčiai Rėkščių seniūnija -
Šiluva Šiluvos seniūnija Šiluvos apylinkė
Tverijoniškė Tverijoniškės seniūnija Tverijoniškės apylinkė
Vaikštaičiai Vaikštaičių seniūnija -
Vainotiškiai Vainotiškių seniūnija -
Zopelskiai Zopelskių seniūnija Zopelskių apylinkė
Žaiginys Žaiginio seniūnija -
Iš viso: 14 seniūnijų 8 apylinkės

Gyventojai redaguoti

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1852 Šunkepiai Juozas Karabinas, knygnešys, daraktorius 1936
1862 Pasandravys Jonas Mačiulis-Maironis, kunigas, poetas 1932
1863 Padubysys Antanas Martusevičius, karininkas 1944
1870 Seimeniškiai Vaclovas Bielskis, knygnešys, visuomenės veikėjas 1938
1877 Zopelskiai Petras Šniukšta, karininkas 1952
1901 Pasandravys Bronius Elsbergas, architektas 1998
1924 Žalakiškiai Elena Grinienė, maisto technologė
1938 Tverjoniškės Marijona Kušleikaitė, biologė
1944 Leonava Dalia Teišerskytė, žurnalistė, poetė 2023

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 651 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658–659 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110–111